Neleisk Numirt

6.

Po poros savaičių.
Mes su Tomu bendravome kaip pora, nors mes nebuvome pora, ir tai mane erzino, nors aš taip pat nepasiruošusi santikiams. Aišku nesibučiavome ar panašiai. Viskas tapo keistą. Mano mama visada laiminga. Ji nebuvo toke laiminga nuo to laiko, kai mama su tėčiu išsiskyrė. Vakarais visada kažkur išeina.
  Markas, mano brolis, taip pat pasikeitė. Susirado merginą ir nebera mergišius. Atrodo visi keičiasi išskyrus aš. Bent vienas geras dalykas, kad su Ema tapau geriausiomis draugėmis.
Mane paėme Ema. Važiuojame į mokyklą.
- Viskas gerai? Paklausė Ema
- Ne, viskas nėra gerai. Atsakiau susinervinus.
- Kas nutiko?
- Mama kaip niekada laiminga, išeina vakarais kažkur, nieko man ir Markui nesako. Su Tomu bendrauju kaip su vaikinu, nors jis nėra mano vaikinas. Du geri dalykai yra tik tie, kad turiu tave  ir, kad brolis nebesitranko su kiekviena pasitaikiusia mergina, o rado tą kuri jam patinka.
Ema susitabdė mašiną, nes mes jau privažiavome mokyklą.
- Nori patarimo iš savo geriausios draugės?
- Žinok, tikrai būtu ne pro šal.
- Visų pirma, dėl mamos. Kai jinai susiruoš kažkur išeiti, mes dviese galėtume eiti ją pasekti ir sužinotume kas čia dedasi.
Visu antra, dėl Tomo. Nebesielk su juo kaip su pora, nors keletą dienų, o kai klaus kas yra, atsakyk, kad jūs nesate pora, o taip daro tik poros.
- Ne nu, beibi, ką aš be tavęs daryčiau.
Išlipome iš mašinos. Pamačiau Tomą.
- Matai kas ateina? Paklausė Ema
- Taip beibi, mano draugas.
Abi pradėjome juoktis.
- Labas gražuole, tarė Tomas.
- Labas. Apsikabinom.
- Labas Ema.
- Sveikutis. Ištarė Ema lyg nieko nebūtų.
Tomas kaip visada norėjo uždėti ranką aplink mano kaklą, ar paiimti mane už rankos.
Šį kartą jis pasirinko kaklą.
- Ką darai? Paklausiau Tomo.
- Apkabinu tave per kaklą.
- Tomai, taip daro tik vaikinas ir mergina, o mes draugai. Numesdama jo ranką tariau aš.
- Na bet tu man patinki.
- Na tu man taip pat, bet mes nesame pora, tik patinkame vienas kitam.
Tomas tylėjo ir keistai žiūrėjo į mane.
- Gerai Tomai, mes einam į savo klasę, tarė Ema.
- Gerai iki. Keistu žvilgsniu tarė Tomas.
- Pavarei mažulę. Tarė Ema.
- O taip beibi.
Įėjome į klasę. Atsisėdome į suolą. Prie manęs priėjo kažkoks klasiokas ir tarė.
- Su gimtadieniu.
Ema pradėjo juoktis, per visą klasę.
- Ačiū, bet mano gimtadienis tik ritoj.
Atsisukau į Emą.
- Bukaprotis. Pradėjau juoktis.