Apsidairiau. Ne, tai buvo gyvūno sukeltas šlamesys. Ir ne krintantys lapai. Tai buvo kažkas daugiau. Kažkas didelio ir tamsaus, bet ne per didelio. Šlamesys buvo per daug tylus, kad tai sukeltų didelis padaras. Man pašiurpo oda. Na to jau per daug. Nagi, Klare, juk neišsigąsi... Pažvelgiau į laikrodį. Juk neišsigąsi dvyliktos nakties garsų. Dvyliktos nakties! Šūdas. Maksas užmuš mane.
Staiga vėl sušlamėjo tamsių medžių šešėlių lapai ir priešais mane iš už krūmo iššoko didelis, juodas padaras. Spėjau pamatyti tik jo dideles tamsiai mėlynas akis su švytinčiais viduriukai ir pajusti geliantį skausmą.
YOU ARE READING
Iš Marianos užrašų. Nauja pradžia
FantasyJi nenorėjo, bet taip nutiko. Ji susikūrė naują pradžią ir ją sugriovė. Viskas ką turėjo ir viskas ką prarado. Visi jausmas ir visos košmaru virtusios svajonės. Dviveidžiai draugai bei išlikti padėję priešai. Kova su blogiu, o gal tik su pačia savim...
