N&Z

3

Prabudau. Gulėjau savo kambaryje. Galvoje sukosi klausimas kaip aš čia atsidūriau. Juk vakar dar buvau ne namuose.

-Kaip jautiesi?-April įžengė į kambarį atnešdama man stiklinę vandens.

-Puikiai, bet kaip aš čia atsidūriau?-susiraukiau.

-Vakar apalpai taigi turėjome tave parvešti namo,-atsigulė šalia maęs.

-O mano mama? -paklausiau, nes man rūpėjo sužinoti jos reakciją.

-Tavo tėvų nebuvo namuose, nėra dar ir dabar.

•••

Ruošiausi pamokomis, nes rytoj vėl į mokyklą.

April mano namus paliko prieš kokią valandą.

Tėvai grįžo neseniai todėl dabar turiu leistis į apačią, nes jie sakė, kad būtinai ateičiau rimtam pokalbiui kai susitvarkysiu savo reikalus.

-Kas nors nutiko?-įžengiau į virtuvę.

-O taip, mieloji, mes su tėčiu norėtumėm kaiką pasakyt,-nusišypsojo, bet matėsi, kad ji nervinasi, nes savo rankas vis trynė į džinsus.

-Taip?-kiek ir aš sunerimau.

-Mes nusprendėm išvaźiuoti į kelionę kelioms savaitėms, tau paliktumėme pinigų ir kitų svarbių daiktų, tik žinoma jokių vakarėlių,-paskutinius tris žodžius ji ištarė garsiai ir aiškiai.

Ištiesų, nenorėjau, kad jie mane paliktų, bet aš nebūsiu uodega jiems.

-Taip, žinoma ,-nusišypsojau.

-Tu tikrai sutinki?-paklausė dar kartą tėtis.

-Taip,-dar plačiau nusišypsojau,- o kur vykstat?

-Po Azijos žemyną, skrydis 3 ryto, paliksime tau 2 savaitėms 100 dolerių, o jeigu ką žinai kur yra šeimos taupomi,-mama apsikabino.

-Jūs jau turėtumėte ruoštis,- parodžiau į laikrodį kuris rodė vidurnaktį.

-Taip, mes tave mylim ir iki, brangioji, eik miegoti,-nusišypsojo ir apsikabinusi tėvus nuėjau į savo kambarį.

•••

Ryte nubudau kaip tik laiku. Lygiai 6 valandą.
Manau tėvai jau nusileide. Nieko nerašė, tai turbūt užsiėme.

Atsikėlusi nuskubėjau į vonią. Ten kaip visada praleidžiu apie valandą.

Apsirengiau juodus plėšytus džinsus ir baltą maikutę, ant kurios užsimečiau striukytę. Apsiėviau sportbačius ir išlėkiau pro duris.

•••

-Taigi tavo tėvai išvyko į Aziją 2 savaitėms?-nustebo April.

-Kaip ir,-patrūkčiojau pečiais.
-Kokia pamoka?

-Fizika, o tau?

-Dailė,- sustojau prie dailės kabineto.

-Puiku, po pamokos susitiksim ir aptarsim kaiką,-apsikabino April ir nuėjo savai keliais. Man tie jos paskutiniai žodžiai tikrai nepatiko ir jau numanau ką ji turėjo omeny.

•••
-Na gi šįvakar futbolo rungtynės, mes privalom ten nuvykti,-maldavo manęs April.

-Ko aš ten nemačius?-susiraukiau atsigėrusi rūgščių sulčių.

-Nu gi palaikysi man draugiją, žais Dylan su Zayn,-pasakė lyg man įdomu kas ten žais.

-Kelintą valandą?