Black side...

2.11

Laiškelis apačioje!!!

"Na ką, pasiruošus?" pasidomėjo Zayn.
"Aš gimiau pasiruošus" nusijuokiau ir išspyriau duris. Ir čia buvo susišaudymas. Kas geriausia, jis ne mūsų sukeltas. Tai L&T ir D@C gaujos.
"Kas čia dedasi?" surėkė Zayn.
"Tai gaujų susišaudymas. Ten" parodžiau į kairę." L&T. O ten" parodžiau į dešinę." D@C.
"Ir?" pakÄ—lÄ— antakius Zy.
"Ir!!!?? Tai reiškia kad Cameronas kažką prisidirbo!!!" surėkiau ir nubėgau link L&T.

"L&T?" paklausiau pribÄ—gus.
"Perrie!! Šimtas metų!! Gali padėt?" paklausė ir aš palinksėjau." Nušauk Cameroną ir balius baigsis" pasiemiau nukritusį taikiklį ir nusitaikiau į Cameroną. Tik paspaudžiau gaiduką ir visi nutilo, o Cameronas nukrito negyvas.
"Perrie, šauniai padirbėta!" sušuko L&T.
"Kodėl čia David Cameron?" priėjęs prie lavono paklausė Zayn.
"O jis kas?" pažvelgė į mane L&T.
"Čia Zayn Malik" pavarčiau akis.
"Za.ayn Ma.alik?" sumikčiojo L&T.
"Lottie Tomlison?" prabilo Zayn.
"Tau to čia nereikėjo pasakyti" dėjo piktą žvilgsnį į Zayn. "Greitai iš čia!!" suriko mums ir greitai išbėgo iš pastato. Mes paskui ją.
"Dėl ko tu taip padarei?" paklausiau, kai jos paliepimu laikėm vieninteles duris iš pastato.
"Dėl šito" pasakė ir paspaudė kažkokį mygtuką ir visi buvę viduje užduso.
"Kaip tu čia atsiradai? Žinai kiek brolis jaudinosi dėl tavęs?" vos nerėkė Zayn. Tik dabar pamačiau kad ji ištiesų panaši į Louis.
Tos pačios akys, ta pati odos spalva. Turbūt ir plaukai nudažyti. Ištikrųjų rudi.
"Nu ir kas? Pats galėjo pranešti, kad turi darbo!! O ne kažkoks jo pavaldinys pasako "oh, atleisk tavo brolis pagrobtas, nieko nebepadarysim. Užjaučiu" !!!!!" išrėkė Lottie.
"Tai galėsi pati išsiaiškinti su Louis!! Dabar sėsk į mašiną!!" užriaumojo Zayn. Neblogai čia jie pasipešė. Visi trys važiavom tyloje. Kol galiausiai privažiavom namus.
"Na, dabar tikiuosi pasiruošiai savo kalba, nes tikiuosi Louis tave išklausys ramiai." sumurmėjo Zayn ir išlipo.
"Tai, Lottie, pasiruošus?" pasižiūrėjau į ją.
"Gerai. Eime susitikti su Louis" atsiduso Lottie ir išlipo iš mašinos.

*Louis*

Su vaikinais žaidėm xobox. Perrie su Zayn kažkur išvyko. Turbut tai vienas iš Zayn nevykusių bandymų susigrąžinti Perrie. Greitai iš virtuvės grįžo Leigh ir atsisėdo ant mano kelių kol aš žaidimą perdaviau Niall.
"Taigi, kaip manai, kur Zayn su Perrie?" atsirėmė į mano krūtinę Leigh.
"Neži..." suskambėjo durų skambutis." Štai ir jie" atsistojau nuo sofos ir nupėdinau link durų. Už jų stovėjo Zayn.
"Ko toks piktas?" sušaukiau, kai jis prasibrovė pro mane.
"Pamatysi!" atrėkė atgal ir užlipo laiptais. Aš tik atsisukau ir suledijau vietoj. Iš mašinos išlipo Lottie.
"Louis?" sutriko Lottie. Beveik nepasikeitus. Tik nusidažė plaukus ir įsivėrė į nosį auskarą.

"Lottie?" atsipeikėjau. Ji iškart pribėgo prie manęs ir šoko į mano glėbį. Vos spėjau pagauti. Mano mažoji sesutė namie. Po 2 metų pagaliau namie.
"Aš labai atsiprašau, aš tikrai nenorėjau. Mane privertė pabėgti. Aš nenorėjau" ji pradėjo verkti mano glėbį.
"Shh... viskas gerai. Svarbiausia, kad tu dabar čia" pradėjau ją raminti."Einam vidun" nusivedžiau ją į antrą aukštą ir daviau ką persirengti. Ji jau norėjo eiti kažkur kitur, bet aš ją sustabdžiau.
"Tai gali čia, aš gi tavo brolis" nusišypsojau. Ji, atrodo, išsigando. Ji pradėjo persirengti. Pirmiausia kelnes, poto bliuskutę. Kai nusiėmė savąją, ant jos rankų pamačiau dryžius. Žaizdas. Greitai priėjau prie Lottie.
"Kas čia?" paklausiau kuo ramiau ir lėtai atsukau riešus į save. Matėsi tik viena ranka. O ant delnų užrašyti žodžiai.

"Aš atsiprašau, Louis!" rėkė verkdama." Aš nenorėjau, kad jie mirtų. Girdi, nenorėjau!" kūkčiojo man į krūtinę.
"Shhh... Ramiai. Papasakok, kas tie jie?" Glosčiau jos nugarą.
"Mūsų tėvai" sukūkčiojo.

I'm back! Kaip dalis? Lauksiu nuomonių kaip visada ir vote.

O dabar pasakysiu svarbiausia... Ruošiuos po truputį eiti į pabaigą su šia istorija ir greitu metu pradėti rašyti dar vieną istorija.

Taip pat kviečiu paskaityti kitą mano istorija "Is That True?".