Black side...

3.12

Prieš skaitant dalį, noriu atsiprašyti, kad labai šokinėju per laiką, tačiau taip reikia... Taip pat šioje dalyje bus labai daug šokinėjimų po praeitį ir po dabartį, tad galite nelabai suprasti... Bet kitoje dalyje viskas paaiškės...

*Po dviejų savaičių*

*Perrie*

Pramerkiau akis. Tamsu. Šalta. Negali būti. Aš ir vėl čia. Ne!

*Prieš dvyliką valandų*

-Zayn, išeinu!- sušukau prieš išeinant. Tačiau jis greitai atsuko mane į save priglaudė lūpas prie manųjų. Atsitraukus išsišiepiau ir išėjau. Per šį laiką nieko blogo nenutiko. Na, neskaitant to, kad kaiką nuo visų slėpiu. Pamačius akyse juodus taškelius, įkvėpiau giliai ir, pasikuitus savo kuprinėje, radau tai, ko ieškojau. Juodi milteliai. Tarp pirštu patrynus keletą kruopelyčių, susibėriau jas į burną. Juodi taškeliai dingo. Toks pats poveikis, kaip ir tada...

"Edwards, tavo siuntinys!" sušuko kažkokia kalinė ir padavė man maišelį su juodais milteliais. Grynas Heroinas. Ne, ne tas baltas. Čia tik pavadinimas, jis pagyvina medžiagų apykaitą ir tiesiog gali nebemiegoti. Nuostabus jausmas.

Atmerkiau akis ir toliau ėjau takeliu iki kol kažkas trinktelėjo į galvą su plyta.

*Dabar*

Jie žino. Kažkas jiems pasakė. Aš to nenorėjau. Taip. Pasakysiu jiems, kad mane privertė. Kas privertė? Ta pati Tyra iš kalėjimo mane susirado ir vėl privertė. Viskas bus tvarkoje. Viskas bus tvarkoje.

*Prieš 7 metus*

-Edward kelkis!- sušuko Tyra ir pašokau iš lovos.-Štai tavo šiandienos dozė. Eisim pas Keral ir pasikalbėsime,- padavė maišelį ir išėjo iš mano kameros. Susibėriau maišelio turinį ir nusiprausiau veidą. Kas man darosi? Kodėl aš tai darau?

-Nes nori išgelbėti Jade, Jesy ir Leigh,- prakalbo draugė galvoje. Ta dozė man pažadina balsą galvoje. Ir jis su manimi kalbasi. Ir kodėl man taip?

*Dabar*

Kažkas įėjo į patalpą. Tai Jesy ir Leigh.

-Kodėl tu tai pradėjai? Perrie, turi nuostabų gyvenimą, kodėl tu save žudai?- pritūpė prie manęs Jesy. Pažvelgiau ašarotomis akimis.

-Aš nenorėjau to, mane Tyra privertė. Ji pabėgo iš kalėjimo ir mane privertė,- suinkščiau.

-Tyra niekada nebuvo, tai tik tavo netikras prisiminimas. Tokio žmogaus nėra,- pritūpė ir Leigh.

-Jūs nesuprantat! Ji mane vertė kalėjime ir dabar verčia tai daryti. Aš nenenoriu,- vėl pradėjau verkti.

*Prieš 5 metus*

-Taigi, tu daugiau nebevartosi šio narkotiko. Man nereikia, kad vaikščiotum kaip zombis po pasaulį,- perbraukė per jau ir taip kraujuotą šlaunį peiliu. Sucypti nebegalėjau. Nebeturiu balso. Jėgų.-Narkotikas tau asocijuosis su skausmu ir tu nebenorėsi daugiau,- įkišo savo pirštus į žaizdą ir ištraukė dalį raumens. Iš paskutiniųjų sucypiau.

*Dabar*

-Nustok meluoti, Perrie! Mes galim tau padėti!-  surėkė atgal Jade. Dabar ji mane kamantinėja.

-Aš nemeluoju!- atšaukiau jai.

-Viskas! Man gana!- atsisistojo supykusi.-Jess, jung elektrą!- sušuko.

-Ne, ne, ne, ne, ne! Prašau,- iš mano akių pasipylė ašaros. Tačiau Jade nieko nesakė ir nusisuko. Per grandines plūstelėjo 300 voltų elektros energija ir pradėjau cypti. Jie nestabdė. Jie manęs nesupranta. Aš sakau tiesą.-Prašau, nustok!! Man skaudą!- šaukiau, tačiau Jade išėjo. Galiausiai elektros energijos tiekimas nustojo ir aš atsijungiau.

Kas nutiko Perrie? Kodėl draugės ją kankina? Viskas kitoje dalyje.