Pelkynas

2 skyrius

Dangus niaukėsi vakariop. Linojimas nustojo. Deimantas ir andrius prisirinkę šakų, kūrė lauželį. Dėl drėgmės, tas "laužiukas" tebuvo liepsnelė, kuri po dvidešimties sekundžių užgęsdavo.
-Kur tau per tokią drėgmę! Šios šakos buvo sausiausios!;-suirzes bambėjo Deimantas.
Anastasija su Maja juokaudamos šildėsi prie žiebtuvėlio.
-Pataupyk kapų žvakėms uždegti! O tai baigsis tas skysčiukas, galėsit šalt!;- užbambėjo ir Andrius. Galiausiai po penkiolikto bandimo jie pasidavė. Ieškojom kas sausiausia iš savo daiktų. Lapai popieriaus( pradžiui žvengiau iš Majos, kad juos pasiėmė, bet dabar tiesiog norisi ją išbučiuoti, nes jie geriausiai degė) tualetinio popieriaus atsargos(ir gi neblogai degė) ir kartoniniai lapeliai. Po pusvalandžio šiaip ne taip įsikūrė kažkas panašaus į nedidelį laužą.
Ana(taip mes sutrumpintai vadinam Anastasiją) atsivežus avienos dešrelių. Neįsivaizduoju, kaip mes jas visas suvalgysim. Po sočios vakarienės( likusias dešras palikom rytojui) visi susėdom aplink laužą ir pasakojomės savo gyvenimo istorijas. Kai galiausiai telefonas rodė vidurnaktį, pamačiau, kad nėra ryšio.
-Tas ryšis dingsta nuo pat dešimtos vakaro;-ima aiškint Andrius.-Visuose kaimuose ir sodybose taip būna.
Savo ruožtu Maja labai sunerimsta. Vis gi ji jauniausia.
- O kaip mes prisikviesim pagalbos, jei prireiks?
-Jei neketini žudytis, tai neprireiks;- pakėlusi antakį atsako Gustė. Nuo šio atsakymo Majos susirūpinimas nei kiek neatslūgsta.
Ties pirma nakties dar vis tebesėdim prie lauželio ir pasakojam siaubo istorijas. Andrius papasakojo baisiausia-apie juodą šmėklą su...
Tiek jau to. Vis gi antrą nakties varome valytis dantų, klojames miegmaišius, gesinam laužą ir tvarkomės, nuolat kalbėdami apie Andriaus papasakota istorija. Persivilkus į naktinį kostiumėlį, krentu į miegmaišį, kurį pasitiesiau šalia Andriaus. Miegmaišis visas drėgnas. Jau imu gailėtis, kad rėmiau Anos ir Gustės pasiūlimą statyti čia stovyklą. Drėgmės prisigeria net daiktai. Matyt jau ryt pas mus augs pelėsiai, aš sušalsiu ir galbūt net gi įsitaisysiu plaučių uždegimą. Net Anos šildyklė nepadeda.
Guliu. Guliu. Guliu. Ir negaliu užmigti. Jau gal aušta rytas. Jau gal ketvirta ar penkta ryto. Tyliai nuslenku prie savo nelaimei-sudrėkusio telefono ir kažkaip bandau jį sugraibyt suledėjusiais pirštais. 03:23. Ir kame reikalas taip lėtai slenka laikas? Kaip man dar iki ryto visame šitame šaltyje, tamsoje ir drėgmėje ištverti daaar penkias ilgas valandas? Staiga kažkas sukirbžda per samanas lauke. Tyla. Gal koks daiktas palapinėj pasislinko ir tas samanas prispaudė? Tačiau kažkas vėl sukirbžda.
-Kas ten?
Paklausiau. Ir kažkas žengia dar vieną žingsnį visiškai prie pat palapinės ir manęs. Ant palapinės krinta ryškus į žmogų panašaus padaro siluetas, kuris vis žengia arčiau ir arčiau. Imu trauktis atatupsta. Kai šešėlis visiškai ryškus, jau imu rėkti ir kelti savo draugus.
-Kas tau negerai?!;-pažadinta iš miego burba Gustė.
-Ten kažkoks žmogus eina prie mūsų palapinės!!!;-mėginu aiškint ramiai, bet neįšeina.-greičiau!!!
Šiaip ne taip pasiėme žibintuvėlius, Gustė, Deimantas ir Andrius išlenda iš palapinės. Aš jaudinuosi dėl jų labiausiai. Galiausiai po 7min. Gustė praneša:
-Tau tikrai su protu negerai kaip Majai. Nieko ten bliab nėra!
Maja šiek tiek įsižeidžia.
-Bet aš rimtai mačiau!;-bandau teisintis.
-Neįsivaizduoju ka tu ten matei Ūla, bet ten nieko nėra. Pasilik savo fantazijas sau. Gal ten bliamb koks nors šernas ar kiaunė prabėgo, nes užuodė maistą;-savo išmintį demonstruoją Deimantas.
-Bet ten buvo žmogaus siluetas!;-vėl bandau. Bet Deimis tik nusijuokia.
-Tu girta ar ką? Tau paprasčiausiai prisivaideno ar prisisapnavo.
Andrius įpykęs gina mane prieš Deimi ir Gustę. O aš vis nesusitariu su savim. Gal tikrai prisivaideno? Tokiai kaip man tai tikrai gali nutikti. Lunatikė kaip žinau, nesu. Vėliau Maja pareiškia, kad pametė svarbų močiūtės dovanotą  pakabuką kažkur prie anos balos. Gustė jai vis sako, kad rytas protingesnis už vakarą, susiras ryte, bet ta neklauso ir apsivilkus megztinį, eina jo įeškot.
O mes tuo tarpu gulamės atgal į miegmaišius. Mes vis su Anastasija laukiam, kada Maja pagaliau grįš, bet nesulaukiam. Matyt pakabukas neblogai pasimetė. Kai pamatau, kad Ana jau miega, pradedu migdytis ir aš.
Po kokio pusvalandžio išgirstu klykimą. Tačiau nekreipiu dėmesio, nes matyt man vėl kaip visada prisivaideno. Nenoriu savo bukumu juokint draugų, tad greitai užmiegu...