Aš jam nieko nesakiau mes išėjome skirtingais keliais..
Atsisėdau ant suolelio ir galvoju..kas dabar bus? Viskas baigta? Aš niekada nesu turėjus vaikino ir Kevinas man vienintelis... nežinau kaip iš tokų situacijų išsisukti..tiesiog nežinodama ką daryti pradėjau verkti..buvau užsidengusi akis ir pajutau kaip prie manes kažkas prisėdo..galvojau Kevinas norėjau jį apkabinti bet negalėjau vis dar buvau užsidengusi akis..ir išgirdau balsa kuris tarė..
- Žinai verkti neverta galbūt sakysi tavo kitokia situacija bet kekvienam žmogui Dievas duoda kliūčiu kad jis jas įveiktu ir būtų laimingas..kad jo gyvenimas būtų skaidresnis..dabar turbūt galvoji kad kažkoks durnelis atėjo ir kalba apie laime turbūt yra labai turtingas ir t.t aš esu gyvenes net gatveje mano šeima mirusi..aš niekada to niekam nesakiau kodėl aš dabar kvepentis ir gražei apsirenges? nes ėjau keleis kad kažką pasiekčiau todėl čia tik ginčas bet dėl jo gali eiti keliais ir galbūt jūs susitaikysit ir būsit laimingi..
Tokie gražūs žodžiai pagalvojau kas tas žmogus pakėliau galva o tai...
