Medūza ✔

Poema, trys savaitės ir pasiryžimas viską paaiškinti

"Pasiimk iš manęs duoną, jei nori,

Pasiimk orą, tačiau

Niekada neatimk iš manęs savo juoko.

Neatimk rožės,

Gėlės kurią nuskynei,

Vandens, kuris netikėtai

Išsiveržė iš džiaugsmo,

Netikėtos sidabro bangos,

Kuri ką tik gimė tavyje.

Mano kova buvo varginanti ir aš grįžtu

Pavargusiomis akimis dėl visų akimirkų,

Kuriose mūsų žemė nesikeitė,

Tačiau, kai išgirstu tavo juoką,

Jis pakelia mane iki dangaus

Ir atveria man

Visas gyvenimo duris.

Mano meile, net tamsiausią valandą

Tavo juokas viską paverčia gėriu

Ir jei netikėtai

Pamatysi mano kraują,

Dažantį gatvės akmenukus,

Juokis, nes tavo juokas bus

Lyg naujas kardas

Mano kruvinoms rankoms.

Rudenį, šalia jūros

Tavo juokas sukurs putotas kaskadas

Ir pavasarį, meile,

Aš noriu, kad tavo juokas būtų

Lyg gėlė, kurios laukiau,

Mėlyna gėlė,

Mano aidinčios šalies rožė.

Juokis naktį,

Dieną, mėnuliui,

Pilnoms salų gatvėms,

Juokis iš to nerangaus berniuko,

Kuris myli tave, tačiau,

Kai aš atmerksiu akis