Asimetrija (BAIGTA)

e

Vėjas kedeno trumpas, iki kaklo linkio nurėžtas sruogas.

Ant kelių gulėjo užrašinė ir minkštas pieštukas. 

Baltuose lapuose mirgėjo smulkios raidelės, sumišusios su piešinėliais, kurie priminė šiandieną, aistrą šalčiui, troškimą kvėpuoti... asimetriją.

Sustingusi žvelgiau į mažus ženklus. Visai palengva jie virto piešiniais. Šie - meniškais darbais, imitacijomis, įvairiausiais bandymais perpieštį Ją.

Asimetriją.

Mano tobulai harmoningame chaose ji įliejo šiek tiek keistumo, tikroviškumo, priminimo, kad pasaulyje daugybė dalykų vyksta ne taip, kaip norėtum.

Gyvenimo asimetrija.

Vienur ji ilga, svajinga, dvelkianti vasaros naktimis, o kitoje pusėje šaiži it negailestingas speigas.

Sustirusiu delnu paliečiu stogo paviršių. Daugybę kartų man buvo liepta ten nesėdėti, nekvėpuoti aukščiu, adrenalinu.

Tai buvo mano narkotikas, mano apsvaigimas, tačiau ar visam laikui?

Jaučiau, kad greitai mano priklausomybė keisis, gyvenimas apsisuks, pasidarys kitoks.

Asimetriškas.

Atsidususi padėjau galvą ant šaltos skardos. Vandens lašeliai ėmė skverbtis į mano drėgnus plaukus.

 - Susirgsi.

Sukandusi dantis nuslydau skarda žemyn ir įlipau pro langą kambarin. Šlapios kojos nusileido ant minkštos lovos.

Užsidengiau veidą delnais.

Mane pakerėjo jos raudoni, asimetriški plaukai.