Kai Vorčesterio geležinkelio stotis liko už nugaros, o priekyje nusidriekė trys mylios kelio iki Rensomo kotedžo, pagalvojau, kad tikriausiai nė vienas iš likusių perone žmonių net miglotai nenutuokia tiesios apie žmogų, kurio aplankyti išsiruošiau. Lygus priešais plytintis viržynas ( visas miestelis liko už geležinkelio stoties ) atrodė visiškai įprastai.
Apsiniaukęs pavakario dangus - toks pat, kokį galima pamatyti bet kurią rudens popietę. Nei pakalėje išsimėtę namukai, nei rausvai gelsvi medžių guotai niekuo nesiskyrė.
Kam gi būtų galėję šauti į galvą, kad šiuose laukuose, tik už keleto mylių, as paspausiu ranką žmogui, kuris valgė, gėrė ir gyveno pasaulyje už 40 milijonu mylių nuo Londono, kuris matė šią žemę erdvėse tarsi žalią liepsnojanti tašką ir kuris kalbėjosi su būtybe, gyvenusia tuomet, kai mūsų planetoje dar negyveno niekas?
KAMU SEDANG MEMBACA
Perelandra (nerasoma)
FantasiPasaulyje, dar alsuojančiame kūrimo dvasia, panašiame į žmonijos pasaulį, koks jis kadaise buvo ir galėjo likti, jei nebūtų įvykusi didžioji katastrofa.
