Jausmai ant mano kūno

Mergaitės, berniukai ir riteriai

Mergaitė sėdi blausioje šviesoje, ant minkštos lovos.

Tylu.

Ji viena kambaryje.

Šviesa vos vos apšviečia jos siluetą.

Juoda suknelė, trumpi plaukai...

... virvė ant riešų...

... virvė ant kaklo.

Ne, ji nemirs. Nesižudys. 

Jai viskas gerai. 

Ji turi draugų. Ji turi šeimą. Ji turi visko ko nori.

Tiesiog...

Tiesiog kartais...

Kartais taip nutinka...

Kartais mintys tampa nevaldomos.

Jų prisikaupia ir pripildžiusios taurę išrėplioja iš jos.

Jos nieko blogo nedaro.

Nežaloja jos. Patikėkit.

Tiesiog...

Tiesiog mintys kartais būna tokios keistos, sunkios, baisios ir nepakeliamos.

Jos supančioja mergaitę.

Bet nebijokit.

Po kažkiek laiko mintys dingsta.

Paleidžia mergaitę ir ji toliau gyvena.

Gyvena linksmą ir laimingą gyvenimą.

Juokiasi, verkia, mokosi, valgo, žaidžia...

Ir taip gyvena iki tol, kol mintys vėl sugrįžta ir suriša ją.

Vėl.

Ir vėl.

Ir vėl.

Ji tokia ne viena. Tokių kaip ji pasaulyje yra daug. Jie visur.

Jie visi patiria tą patį.

Tik jų mintys skirtingos.

Vienus suriša virvės, o kitus grandinės.

Nutinka taip, kad kai kurių mintys palieka pėdsakus. Įdrėskimus, įpjovimus, randus, mėlynes.

Tokių yra daug.

Nebijokit. 

Jie gyvi.

 Kai kurie.

Bet tie , kurie gyvi, turi gelbėtojus.

Riterius.

Tai vyksta šiuo metu, kai tu skaitai šiuos žodžius. 

Riteriai gelbėja tokius, kaip ši mergaitė. Jie nenustoja jų gelbėti. 

Riteriai juos gelbėja, gelbėjo ir gelbės.

Na o kas gelbėja riterius ?

Riterius gelbėja mergaitės ir berniukai.

Taip, jie supančioti. Taip, jiems sunku.

Bet visi kartu, mergaitės, berniukai ir riteriai gelbėja visą pasaulį.

Įsiklausyk.

Apsidairyk.

Ar jau pastebėjai juos ?

Ar jau žinai kas jie ?

Gal jie gelbėja ir Tave ?