Jausmai ant mano kūno

Prašau

Tu sėdi ir matai tai.

Štai.

Ir vėl.

Tu toliau skaitai.

Bet kodėl tu tai skaitai ?

Kas atvedė tave čionai ?

Kodėl ?

Tai trys klausimai.

Trys.

Tu matai.

Matai skaičius.

1

2

3

Prie ko čia skaičiai, klausimai ?

Ką jie turi bendro ?

Nežinai.

Nežinau ir aš.

Aš tik žaidžiu jausmais.

Mėtau, žongliruoju, grindiniu volioju.

Nesijaudink, jie ne tavo.

Ir ne jo, ne jos ar jų.

Jie tik mano ir jų daug.

Pilnas jų mano vidus.

Bet juk tau nerūpi.

Tu tik skaitai.

Tu skaitai ir nejauti.

Tau tai tik žodžiai.

Kažkieno žodžiai.

Tau jie ir neturėtų rūpėti.

Juk ne tu juos parašei.

Ką aš noriu visu tuo pasakyti ?

Paskaityk ką tu rašai.

Kaip ?

Kodėl tu tai rašai ?

Kada ?

Ar jauti ?

Pajausk.

Jei neišeis iš pirmo karto bandyk dar kartą.

Tu privalai pajausti.

Rašyti reikia tik tai, ką tu jauti.

Negali rašyti tik iš reikalo.

Negali rašyti tam, kad pasirodytum.

Tam, kad tave pripažintų.

Kad pagirtų.

Kad pamatytų.

Rašyk dėl savęs.

Tik tada žodžiai bus prasmingi.

Tik tada niekam nerūpės, kokia forma juos rašai.

Tik tada žmonės iš tikrųjų juos pastebės.

Tik tada išliks jausmai.

Tik tada tu būsi žmogumi.

Tik tada padėsi sau.

Paklausyk manęs, prašau.

Prašau.