Klik.
Klik klik klik.
Klik klik.
Bėga pirštai per klaviatūrą.
Spragt.
Spragt.
Spragsi kompiuterio pelytė.
Ak, štai.
Štai ir vėl.
Taip, čia tai ko ieškojau.
Čia jis.
Tikrai tikrai.
Klik klik.
Spragt.
Nesuprantu.
Kodėl šita nuotrauka ...
Tokia keista.
Kažkas čia ne taip.
Hm... Kas...
Ak, akys !
Kur jos ?
Klik.
Spragt.
Pokšt.
Kas tai ?
Kas čia buvo ?
''Atsiprašau.''
''Ar čia kažkas yra?''
Ūžt.
Vėl viskas gerai.
Gal kaimynai kažką daro.
Štai vėl ta nuotrauka.
Negaliu sakyti, kad jis gražus.
Jam tas žodis netinka.
Tai daugiau nei gražu.
Tai...
Tai mistiška.
Ypač akys.
Pala, kur jos ?
Aš nemačiau jo akių.
Nesuprantu.
Jo veidas.
Nosis.
Burna.
Skruostai.
Nuostabios akys.
Bet aš vis dar nemačiau jo akių.
Žvilgtelėsiu į jas dar kartą.
Klik.
Pokšt.
YOU ARE READING
Aš matau tave
Short Story//Istorijų rinkinys apie JUOS ir JAS.\\ Akys, tai organas, kuris padeda mums pamatyti viską kas yra aplink mus. Akys, turi nuostabiausių spalvų paletę. Akys, pasako viską apie žmogų. \\ Slėpk savo akis nuo manęs. //
