Universitetas // H.S

17 dalis.

Jesy pov.

Atsisukusi į tą pusę pamačiau Rooki. Merginos pažiūrėjo į jį keistai, bet staiga Leigh lyg suvokusi, kad čia tas pats Rookis dideliu žingsniu, nuėjo prie jo ir užsimojusi trenkė. Gerai, tai buvo ne mergaitiškas smūgis.

-Ką tu darai, beprote? -surėkė Rookis.

-Kaip matai, idiote,-ji piktai pasakė ir nusisukusi nuo jo atmetė plaukus atgal.

-Dar susitiksim Jesy,-jis keistai pasakė ir nuėjo.

-Einam merginos, jis tikras kvailys,-piktai pasakė Leigh. Dar kartą pažiūrėjau į tą pusę, kur nuėjo Rookis ir patraukiau kartu su merginomis.

-Taigi, kuo žadate būti?-paklausiau kai jau buvome kostiumų krautuvėje.

-Manau nusipirksiu kokią juodą suknelę, nusidažysiu plaukus pilkai ir save nusidažysiu pilkai ir gerai bus,-patrūkčio pečiais Jade.

-Na mes su Zaynu nusprendėme, kad aš busiu Kleopatra o ji Edvardu Žirkliarankiu,-pasakė Perrie ir nusišypsojo.

-Na, manau aš būsiu juodoji nuotaka,-nusišypsojo gudria šypsena Leigh. Aš nuo tokio jos elgesio nusijuokiau.

-Aš būsiu vampyre ir tiek. Nieko nesugalvoju,-patrukčiojau pečiais ir griebusi raudoną korsetą, sijonėlį ir apsiaustą nuėjau rengtis.

-----
-Dabar belieka vaikinus aprengti,-atsiduso Jade.

-Bent tiek gerai, kad Zaynas nusipirko viską.

-Aha, o kaip rasti tai pakvaišusiai blondinei kažką,-atsiduso Jade ir jau norėjau sakyti, bet mane nutraukė skambantis telefonas.

Greit jį išsitraukiau iš kišenės ir net nepažiūrėjusi atsiliepiau.

"Alio?"

"Galiu tave pasiimti?" Iš balso iš karto atpažinau, kad tai Harrys.

"Taip žinoma. Mes jau baigėme"

"Už penkių minučių būsiu" Nespėjau nieko be pasakyti, kai jis padėjo ragelį. Įdomus bičas.

Atsisukau į merginas.

-Atleiskit, merginos, bet mano princas pakeliui.

-Nieko tokio, man dar reikia užsukti pas Andre,-greit pasakė Leigh ir pamačiusi mūsų žvilgsnius, išpūtė akis.

-Neprisigalvokit nebūtų dalykų, -norėjau jos jau klausti, bet mane kažkas nutraukė. Na žinoma. Bet dabar tai buvo Harrys. Atsisveikinusi su merginomis ir davusi žvilgsnį Leigh nuėjau prie garbaniaus mašinos.

-Labas,-sucypiau iš laimės ir greit pabučiavau jį.

-Pasiilgau tavęs,-jis sumurmėjo.

-Aš tavęs tai pat,-nusišypsojau.

-Važiuojam iki tavo bendrabučio ir tada pas mane? Noriu su tavim praleisti kuo daugiau laiko,-jis nusišypsojo ir paglostė žandą.

-Žinoma,-nusijuokiau ir jis kartu su manimi. Aš atsisėdau patogiai, o jis užvedė mašiną ir pajudėjome iš vietos.

-----
Pasisveikinau su vaikinais ir patraukėme su Harriu į kambarį.

-Dievinu šį kambarį,-nusijuokiau ir atsisukau į jį.

-O aš dievinu tave,-jis priėjo prie manęs ir apsikabino.

-Turiu tau klausimą,-jis tyliai pasakė.

-Taip?

-Ar gyventum su manimi?

Ir tada atrodo laikas sustojo.