Užmiršusi kvepalus, viską pasaulyje išėjau į kelią. Viskas atrodė taip gražu, viskas atrodė nepaprasta. Žiūrėjau į saulę, kuri dar gražiau švietė.- Aš Džei.
- Malonu. Džei.. žinai, aš čia kaip sakant „naujokas”. Atvykau čia neseniai ir tikrai nelabai žinau kur kas randasi, neturiu čia nei gerų draugų, nei pažįstamų. Labai , tikrai labai malonu, kad susitikau Tave. Gal ir nekaip nuskambės, bet gal galėtum aprodyti kurią dieną miestelį? - nuostabiu balsu kalbėjo jis.
Beveik nieko nesupratau, tik tiek, kad galėsiu pasigrobti jį dar vienai dienai.
- Na naujokus mes čia labai draugiškai sutinkame. Aišku, kad galiu aprodyti tau miestą. Man bus malonu..- paskutinius 3 žodžiu ištariau kiek tylokai. Ach, kodėl elgiuosi taip paleistuviškai? Aš juk žadėjau sau JOKIŲ POKALBIŲ, RYŠIŲ nu tiesiog NIEKO su vyr.gimine. kvailė.
: : :
Visą dieną vaikščiojom ir kalbėjom apie jį, apie mane. Jis - vaikinas, kuris atvažiavo čia pamiršti nuoskaudų. Jis ieško kažko, kas atitrauktų jį nuo minčių apie vieną merginą, kuri jį labai įskaudino. Labai nustebau, kai pokalbis pasisuko šia kryptimi. Kaip per pirmą pažinties dieną, per daug atsakyta į mano keltus klausimus…
Nenorėjau, kad taip būtų, bet priėjome mano namus. Jis paėmė mano ranką..
- ačiū tau už tokią puikią dieną. Gal ir banaliai skamba, bet gal galėtum duoti savo numerį, ar kažką, kad galėčiau su tavimi susisiekti? - nedrasiai paklausė jis.
- Taip.
nežinojau ką darau. Tiesiog paėmiau jo duotą tušinuką, suėmiau jo delną laisvąja ranka ir parašiau ten savo numerį. Nežinau kas manyje vyko. Keisti drugeliai skraidžiojo pilve. Nieko nespėjus jam pasakyti nubėgau prie namo durų, ir įėjus į vidų smarkiai užtrenkiau duris. Širdis smarkiai plakė. Man jis patiko. Man jis labai patiko. Man jis velniškai patiko…
: : :
Kitą rytą atsibudau labai anksti. Į galvą lindo tiek daug klausimų, iš kurių sudarydavau dar daugiau. Ar jis paskambins? Kada jis paskambins? Kodėl jis nepaskambina? Gal jis paprašė numerio, tik tam, jei reikės pagalbos..jei nežinos kur nuvažiavo , ar pasiklys. Na kodėl jis neskambina? Kam jam mano numerio reikėjo?
Vakarop šovė į galvą mintis, kad reikia susiimti ir pamiršti Louis. Pamiršti bent jau kuriam laikui. Įsijungiau muziką, pasiėmiau popieriaus lapą ir pradėjau rašyti. Rašiau apie savo gyvenimą, koks jis. Man niekada nieko netrūko. Net ir meilės. Jos gaudavau iš visų, bet man labai nepatiko tai, kad aš pati niekada nemylėjau. Nežinau ką tai reiškia. Vieni sako, kad tai pats nuostabiausias dalykas žemėje. Kiti, kad jau geriau niekada nepamilti, nes meilė tik skaudina. Turbūt aš niekada to nesužinosiu…
Staiga išgirstu skambant telefoną.
- klausau , - linksmai tariau.
- Labas. Čia Louis.-išgirdau saldų balsą.
- Sveikas , - ištardama šį žodį išsišiepiau iki ausų. Buvau laiminga vėl jį girdėdama.
- Gal norėtum susitikti?Toks šiltas vakaras..
- Na šiandieną negaliu,- nežinojau ką sakau.
Užsičiaupk smegenine, užsičiaupk.! Tu nori su juo eiti!
- O gal tada kitą dieną? - nusivylęs paklausė angelas.
- Gal..- padėjau ragelį.
Nesupratau kas atsitiko. Kodėl nesusitikau su Louis..kodėl? nežinau kas vyksta su manimi.
Nulipau žemyn vakarienės. Mama ir tėtis sėdėjo ir jau valgė.
- sveika, brangioji, - tarė tėvas ir nusišypsojo.
- Labas..
- Rytoj važiuojam mes su tavo mama prie jūros, tai gal sakau, norėtum kartu? - keistai paklausė tėtis.
- Ne, tėti, važiuokit abu kartu. Paiilsėkit. Aš liksiu čia. - užtikrintai atsakiau, pasiėmiau savo lėkštę nuo stalo ir nusinešiau į savo kambarį.
Šiuo metu keliauti prie jūros tikrai nesinorėjo. Nenorėjau kažkur išvykti iš miestelio. Gal jei tėvų nebus, surengsiu kokį vakarėlį. Sara tikrai bus laiminga, kai visi viešai pamatys ją su Todu.
:::
Atsikėlusi ryte pažiūrėjau į veidrodį ir maniau, kad išprotėsiu. Kas mane naktį daužė? Visa ištinusi. Tuoj pat palindau po šalto dušo srove. Diena atrodė bus graži. Užsidėjau baltus šortukus ir mėlyną maikutę. Atsisėdau prie veidrodžio ir bandžiau užmaskuoti veido patinimą. Vokai buvo pilki.
Šiek tiek makiažo pagrindo, pudros, tušo, akių pieštuko ir vazelino ant lūpų. Pasiėmiau savo saldžiuosius BlackXS kvepalus ir pasipurškiau. Staiga išgirdau skambutį…
VOUS LISEZ
Kvepalų maniakė. LT
Roman pour AdolescentsTaip, ji buvo kvepalų maniakė. Ji turėjo silpnybę kvepalams ir vyrams. Spintos apkrautos prancūziškais kvepalais. Dažniausiai-alyviniais. Ji skęsdavo jose. Galėjo išgyventi be šokolado, kavos, cigarečių. Bet be kvepalų-niekada. Dažniausiai avėjo rau...