Don't Trust Me(Redaguojama)

Dalis 6

Sėdėjau niūroje kameroje kartu su Lucy.Mus suėmė už alkoholio vartojimą, neblaivią šneką, nepasitraukimą nuo kelio, agresyvų elgesį, šaukimą, kad nori mus išprievartauti...Susižvalgėme su drauge ir toliau žiūrėjome į kameros sienas.Po galais, kas dabar bus? Nejaugi, jie paskambins mūsų tėvams?

-Jūs paleidžiamos už užstatus,-piktai dėbtelėjo pareigūnas ir atrakino kameros duris.

Su drauge susižvalgėme.

-Nejaugi jūs paskambinote mūsų tėvams...-sumurmėjau.
-Aš buvau greitesnis,-pasakė iš kažkur atsiradęs Justin.

Jis nužiūrėjo mane.

-Viskas gerai?-droviai paklausė.
-Geriau nebūna,-pasakė draugė ir nusišypsojusi priėjo prie jo.

Parvežėme Lucy iki namų ir atsisveikinome.

-Tikiuosi nieko nesakysi mano mamai,-rimtai pažiūrėjau.
-Paslauga už paslaugą,-mirktelėjo ir toliau žiūrėjo į kelią.
-Tikiuosi neužsimanysi labai daug, -ir vėl rimtai pažiūrėjau.
-Nieko nesakysiu tavo mamai, jei prižadėsi daugiau to nedaryti,-pasakė ir įvažiavome į namo kiemą.
-Nedaryti ko?-sutrikusi paklausiau.
- Nesusitikinėti su tuo vaikinu, nešokti ant stalo, nors ir atrodei labai seksualiai, negerti ir nepakliūti į kamerą,-pasakė ir automobilis sustojo.

Dvi rudos akys rimtai pažiūrėjo.

-Čia per daug prašymų,-pasakiau ir toliau stebėjau jį.
- Tuomet tavo mamai bus labai įdomu žinoti, kad tu buvai klube ir...-pertraukiau jį.
-Stengsiuosi neprasižengti tavo įsakymams,-pavarčiau akis ir išlipau iš automobilio
-Juk tu nesiruoši į namus įeiti su tokiais drabužiais,-nužiūrėjo mane.
-Kodėl ne?-paklausiau sutrikusi.
-Štai imk,-pasakė ir nusiėmė savo juodą megztinį.

Atsidususi užsidėjau jį.Jis buvo man labai per didelis.Užsitraukiau ir pasitaisiau plaukus.Nuo megztinio pakvipo vyriškiais kvepalais.Aromatas greitai pasiekė mano nosies ertmę ir aš vos nesusivaldžiau nepargriuvus...Įėjau į namus ir mane sutiko dvi susirūpinusios mamos akys.
-Kur jūs buvot?-paklausė mama ir nužiūrėjo mane.-Ar tu su Justin megztiniu?Ow...-atrodo ji suglumo.-Netrukdysiu jums...Tik kitą kartą grįžkit anksčiau,-pabarė pirštu.
-Ji ne taip mus suprato...-sumurmėjau ir pasižiūrėjau į Justin, kuris pradėjo kvailai juoktis.
-Dabar ji manys, kad mes draugaujam,-pasakė ir pradėjome dar kvailiau juoktis.
-Baik,-pasakiau ir nestipriai trenkiau jam į ranką ir kartu pradėjome lipti.

Jis pradėjo mane kutenti, kol galiausiai pasiekėme mano kambario duris.

-Eisiu persirengti.-pasakiau ir atvėriau duris į milžinišką kambarį.
-Susitiksime vėliau,-pasakė ir dar kartą pakutenęs ėjo link savo kambario durų, kurios visai arti manųjų.
-Be to, ačiū Justin, kad šiandien nieko nesakei mano mamai ir ištraukei mus su Lucy iš ten...-sušukau jam ir nusišypsojau.
-Buvo smagu padėti,-nusišypsojo.

Nuėjau į kambarį ir uždariau duris. Mano veide buvo šypsena ir nežinau kodėl.Gal dėl to, jok atsidūriau kameroje su geriausia drauge, o gal dėl to, jog iš jos mus ištraukė Justin. Nors, ne.Pala, ką?Ar aš ką tik pagalvojau apie Justin?Juk aš turiu su juo pasirodyti išleistuvėse ir vsio.Privalau įrodyti Lucy, kad aš tai galiu ir ji mane vesis į kavinę ir pirks pietus.Juk tai aš-mergina viliojanti vaikinus ir žaidžianti su jais.Varge, kaip nenoriu įskaudinti Justin...bet teks.Juk jis tik paprastas žmogus, kaip ir aš.Mes nesam jokios žvaigždės ar kažkas tokio...