Don't Trust Me(Redaguojama)

Dalis 22

-Brangute, kelkis!-sušuko kažkas į ausį.

Greitai pramerkiau akis, ir iš kart viskas užtemo.Tada patryniau akis ir pamačiau šviesą.Mama stovėjo prie mano lovos ir keistai žiūrėjo į mane.

-Ar aš kažką padariau?-ėjau iš kart prie reikalo.

-Tiesą sakant, ne.Bet, po dvidešimt minučių pusryčiai, nusileisk susitvarkiusi.-pasakė mama nužiūrėjusi mane.

Išlipau iš lovos ir nuėjau nusiprausti.Užsidėjau rožinę suknutę.Vasara.Vasara prasidėjo.Užsidėjau ptalformas vasarines.Užsidėjau keletą apyrnakių ir grandinėlę, pasidažiau ir susišukavusi nusileidau.

-Labas rytas,-pasisveikinau su visais ir prisėdau prie stalo.
-Brangute, man reikės tavo pagalbos.Rytoj ryte važiuosiu rinktis vestuvinės suknelės, o tu pamergės, nepamiršk paskambint Lucy,-pasakė mama laiminga.

Aš kartu su ja sucypiau.

-Tai taip nepakartojama,-dar garsiau pasakiau ir nusišypsojau.

Dar truputį plepėjau su mama, o Justin laikė savo ranką man ant kojos.Nežinau kas man yra, bet tas jausmas pradeda svaiginti galvą.Taigi, pavalgėme ir jie išvažiavo į darbą, o Justin užlipo į viršų, o aš taip pat.Išgirdau skambant telefoną ir atsiliepiau.

-Ei, žmogeliuk, kur tu dingusi?-sušuko į ragelį Lucy.

-Oh, Lucy, kaip seniai matyta!!!-užstaugiau.

-Ar tau gera nuotaika?-paklausė užstaugusi.

-Nešaauk!!!-sušukau.

-Ką manai apie šiandienos merginų vakarą pas tave?-paklausė.-Aštuntą būsiu,-neleidusi man įsiterpti pasakė ir atsisveikino.

Na, ką pagalvojau. Ką galima būtų nuveikti vasarą?Lauke geras oras.Mhm, įdomu.O tada pasiėmiau kompiuterį.

-Labas, pupyte,-Justin įėjo į kambarį prisikvepinęs ir priėjęs norėjo mane pabučiuoti, bet aš atsitraukiau.

Jis pažiūrėjo į mane.

-Ką tai reiškia?-paklausė ir pasuko švelniai mano galvą.

Galvojau, sakyt ar nesakyt. Taigi pasirinkau antrąjį variantą.

-Tiesiog...-sumurmėjau kažką, o jis palietė mano skruostą.

-Važiuoji su manimi į studiją.-jis nulipo nuo lovos.

-Ne,-pasakiau.

-Tai nebuvo klausimas,-jis paėmęs mano ranką išsitempė mane iš namų.

Ach, tas Justin...