Don't Trust Me(Redaguojama)

Dalis 10

Pirmą kartą per visą mano gyvenimą, nesu mačiusi tiek daug žvilgsnių į mane, kurie vis kartojo, kad esu kekšė arba, kad elgiuosi kaip kekšė, nes viešai pasibučiavau su Justin.

Valgykloje buvo prasčiau nei įprastai. Ne dėl prasto maisto skonio, o dėl žmonių žvilgsnių į mane.Visi kreivai nužiūrinėjo...Kai išėjau iš mokyklos džiaugiausi, kad pagaliau galėsiu pabėgti iš šio pragaro.

-Ei, labas Ashley,-sušuko iš nugaros bėgantis Felix.

Mėlynaakis vaikinas, juodais plaukais sustojo prie manęs ir nužiūrėjo.

-Sveikas,-pasakiau ir pradėjome kartu eiti iš mokyklos.
-Ką veiksi vakare?-paklausė ir nusišypsojo.

Žinojau, kad tai nenuves prie gero.Jis mergišius. 

-Turiu reikalų...-pasakiau ir nuleidau akis.
-Gerai...-atrodo šis merginų numylėtinis nusiminė,-Su kuo eisi į išleistuves?Nors tikriausiai eisi su Justin...-nuleido dar kartą galvą.

Atrodo jis jaudinasi.

-Felix, labai malonu, kad bandai mane kažkur nusivesti, tačiau šiuo metu esu labai užsiėmusi,-vaidinau nusiminusią.
-Ei, aš tik noriu smagiai praleisti laiką,-pasakė ir nusijuokęs bandė prie manęs prisiglausti.

Atsitraukiau.

-Taip kaip ir aną kartą? – paklausiau prisiminusi, kaip kartą ėjome į klubą ir jis paliko mane vieną, tuo tarpu, kai jis mylėjosi su Džiule, mokyklose kekše,-Neturiu laiko su tavimi kalbėtis.Manęs laukia, Justin, - pasakiau pamačiusi vaikiną, kuris man mojuoja.

Nuėjau prie Justin ir jis pažiūrėjo į mane.

-Ar tas nevykėlis lindo prie tavęs?-pažiūrėjo į einantį toliau Felix.
-Ne,-pasakiau ir įsėdau.
-Jaudiniesi dėl mano staigmenos?-paklausęs užvedė variklį.
-Ne,-pamelavau.

Iš tikrų, žiauriai jaudinausi, nes nežinojau kokia ji.

-Apranga turi būti suknelė, nes eisime ten kur bus daug žmonių, prastas apšvietimas, daug triukšmo.Ne restoranas, bet ir ne klubas,-pasakė užuomina.
-O jei aš nenoriu eiti su tavimi?-melavau ir vėl...
- Mes ir neeisim, mes važiuosim.O jei reikės, galėsiu panešti,-pasakė įvažiuodamas į kiemą ir nusijuokė.

Pavarčiau akis ir išlipau iš automobilio. Įėjau į namus ir užuodžiau kažką labai skanaus.

-Kas čia vyksta?-paklausiau sutrikusi.

Nusimovėme su Justin batus ir patraukėme į virtuvę iš kurios sklido kvapas.Prie viryklės stovėjo mama ir gamino pietus.Sutrikusi pažiūrėjau į mamą, kuri mus pamačiusi nusišypsojo.

-Sėskit!Pietūs tuoj bus paruošti!-sušuko.

Atsisėdome prie stalo ir žiūrėjome į mano mamą.

-Nuo kada tu gamini?-paklausiau ir pažiūrėjau į lėkštes, kurias dėjo mama.
-Tuoj grįš Usher,-kažką murmėjo mama.

Po kelių tylos minučių į namus įėjo Usher.Pasisveikino su visais ir prisėdo priekį manęs.Mama taip pat atsisėdo.Nieko nelaukę pradėjome dėtis maisto.

-Norėjome su jumis pasikalbėti.-pasakė mama ir pažiūrėjo į Usher, kuris šypsojosi.
-Kas čia vyksta?-kramtydama blynelį, paklausiau.
-Norėjome paprašyti, kad būtumėt mūsų vestuvių vyriausias pabrolys ir vyriausioji pamergė!-sušuko mama.

Užspringau kramtydama ir pradėjau kosėti.Užsigėriau vandens ir ašarotomis akimis pažvelgiau į mamą.Jau norėjau sakyti, kad ne, bet Justin greičiau prakalbo.

-Mums bus labai malonu,-pasakė ir nusišypsojo.

Tada paėmė man už kojos ir pajaučiau daug skruzdėlių perbėgant man per kūną.

-Taip, bus labai smagu,-nusišypsojau įsitempusi ir pabandžiau patraukti Justin ranką, bet nepavyko.

Taigi, pavalgiau ir nušliaužiau į savo kambarį ir jame užsidariau.Nieko nepaveikusi keletą valandų sulaukiau Justin pranešimą, kad Lucy atvažiuos manęs pasiimti devintą vakarą ir nuveš į vietą, kurioje ir bus ta staigmena.Aha, Lucy reiškias žino.Reikės iškamantinėti.Pasiėmiau telefoną ir surinkusi draugės numerį paskambinau.Ji atsiliepė ir iš kart suriko:

- Nieko nesakysiu!! – sušukusi numetė ragelį.

Ot, draugė-pagalvojau.