Vieną iš niūriausių dienų, kai niekas negalėjo manęs pralinksminti, kaip iš niekur pasirodei tu. Nežinau kodėl tą dieną nusprendžiau nueiti iki pašto patikrinti ar negavau laiškų, nors žinojau, kad tikrai negavau. Bet kai įvažiavau į mažytę stovėjimo aikštelę, pamačiau tave automobilio dešinėje. Iš pradžių negalėjau patikėti, kad tai tu, bet mano širdis plakė kaip išprotėjusi. Jau ilgai nebuvau tavęs mačiusi, tad nebuvau tikra. Aš išlipau iš automobilio ir pašaukiau tave vardu. Nežinau kaip sugebėjau ištarti bent kelis žodžius. Tada tu atsisukai ir tarei mano vardą.
Tu prisiminei mane.
Mes nuėjome į prekybos centrą, įžengėme į Starbucks ir prakalbėjome kelias valandas. Kalbėjome apie mokyklą, kas atsitiko tavo mamai ir plaukimo karjerai. Klausiau daugiau nei kalbėjau, nes žinojau, kad per daug jaudinuosi ir negalėčiau papasakoti jokios istorijos. Ir dar buvau susižavėjusi tavosiomis.
Nors prasėdėjome ten maždaug dvi valandas, galėjau pasilikti ten su tavimi amžinai.- Šarlotė
YOU ARE READING
Beje, aš myliu tave
Short StoryKiekvienais metais, nuo tada kai pirmą kartą tave pamačiau, pradėjau rašyti po vieną dienoraščio įrašą per metus. Ir kažkodėl, aš visada rašiau apie tave. Aukščiausia vieta - #1 Author - @808sunshine Vertimas - Prieblanda
