Beje, aš myliu tave

39 metai

Norėčiau, kad nebūčiau buvęs toks bailys. Norėčiau, kad dabar nerašyčiau šio laiško, bet rašau. Visus laiškus, kuriuos tau parašiau. Tu niekada nebūtum jų pamačiusi. Visi tie laiškai, kuriuos slėpiau nuo visų savo merginų, netgi nuo žmonos. Norėčiau, kad būčiau tau pasakęs prieš daugel metų.

Kai atėjau į naują mokyklą, tu buvai vienintelė, kuri nusišypsojo ir pamojo.

Mūsų mokyklos baigimo dieną, tu vėl man nusišypsojai kaip pirmą dieną. Aš stengiausi niekada neužmegzti akių su tavimi, nes žinojau, kad man nusišypsosi. Tokia laiminga ir švelnia šypsena, kuri taip priminė mano mamą. Bet kai nusišypsojai mums atsiimant diplomus, priminei man, kaip mama manimi didžiuotųsi. Dėl tos vienintelės šypsenos aš nemečiau plaukimo, nes tu man parodei, kad mama būtų to norėjusi.

Kai buvome dvidešimt trejų, tu praėjai pro mane parduotuvėje. Aš buvau toks nustebęs pamatęs tave. Norėjau tau padėkoti, kad tavo šypsena mane įkvėpė. Bet nusprendžiau, kad pagalvotum jog aš keistuolis. Aš net norėjau padėkoti, kad atėjai į mano gimtadienį, nes jei atvirai, tu buvai mano šviesa tą naktį. Bet tai buvo nutikę prieš dvejus metus, todėl pasakyti tai - būtų keista taip pat. Taigi, vietoje to, paprašiau tavo telefono numerio. Tą vakarą bandžiau tau skambinti, bet toks numeris neegzistavo. Supratau, kad tokiu būdu mane atstūmei.

Po dviejų metų radau tavo Instagram paskyrą. Tai truko valandų valandas, bet vis tiek tave radau. Tavo šypsena buvo amžiams įstrigus mano mintyse nuo mūsų mokyklos baigimo ir aš tik norėjau tapti draugais. Kai radau tavo paskyrą, peržiūrėjau kiekvieną nuotrauką, bet nei vienos nepamėgau. Tą naktį nuėjau miegoti laimingas su tavo atvaizdu galvoje. Svarsčiau, ar būtų keista jei pakomentuočiau tavo nuotrauką. Kai tu neatsekei manęs atgal, supratau, kad nenori jog būčiau tavo gyvenime. Todėl vėl viską palikau.

Dar po metų pamačiau tave per televizorių.  Tuo metu gulėjau ant lovos su savo mergina. Aš pavydėjau tavo gyvenimo ir norėjau būti jo dalimi. Paklausiau ar galėčiau apsilankyti pas tave ir pamelavau, kad aš ir taip Niujorke. Tu pakvietei mane likti ir aš susiradęs lėktuvą išskridau. Tai buvo laimingiausia savaitė mano gyvenime. Kiekvieną rytą bandžiau sužavėti tave, pagaminant skirtingus pusryčius. Turbūt supratai koks prastas šefas buvau. 

Kai man buvo trisdešimt ketveri vyko mano vestuvės. Neįsivaizduoju kaip, bet ir tu ten buvai. Negalėjau net pažvelgti tavo pusėn, nes būčiau supratęs, kad esu nelaimingas su žmogum, kurį vedu. 

Praėjus trejiems metams, kai gavau tuos laiškus, galvojau, mano širdis išsitaškys į tūkstančius gabalėlių. Visus tuos metus mylėjau tave tau nežinant. Dar prieš baigiant skaityti paskambinau tau. Numeris buvo kitoks nei buvai man sakiusi anksčiau, bet dabar supratau kodėl. Kai susitikome tu jau sirgai. Pasakiau, kad ištversi. Negalėjau leisti mylimam žmogui manęs palikti. Kai laikiau tavo ranką, tu man šyptelėjai silpna šypsena. Supratau, kad esame sielos draugai. Tu buvai ta, su kuria turėjau praleisti visą savo gyvenimą. Spėju jausnesnis aš tai jau žinojo, kai dirbo toje mažoje kavinukėje, kad tik tave pamatytų ir duotų papildomą sausainį. 

Paskutinėmis valandomis laikiau tavo ranką ir pasakiau, kad myliu tave. Tavo skruostu nuriedėjo ašara ir tu sušnabždėjai, kad taip pat mane myli. Apkabinau tave visai kaip per dvidešimt pirmąjį savo gimtadienį. Tik laikiau tave daug ilgiau nei prieš tai.

Praėjo vos kelios sekundės, kol suvaikščiojau į tualetą ir atgal, bet kai sugrįžau, tavęs nebebuvo. Dar niekada tiek daug neverkiau. Niekada neturėjau progos tau pasakyti. Pasakyti, kad galvojau apie tave kiekvieną dieną, nuo anglų kalbos pamokos. Aš tikiuosi, kad patikėjai manimi, kai tariau Aš myliu tave.- Lukas  

✻✻✻✻✻ PABAIGA✻✻✻✻✻