Per Kalėdas supratau, kad esu vieniša. Tai pirmos Kalėdos kai esu viena po išsiskyrimo su Džonu. Dažniausiai, per šią šventę, nieko neprašau, bet šiais metais norėčiau, kad nereiktų būti vienai. Nežinau ar dabar sakau, kad mėgau Džoną labiau nei maniau.
Vietoje meilės ir rūpesčio gavau visiškai kitą. Lilė mirė Kūčių vakarą. Pirmą kart gyvenime, nejaučiu to apgailestaujančio jausmo, kai mano augintinis miršta. Taip, aš išsekusi, bet žinau, kad atidaviau jai visą savo meilę, kurią galėjau duoti. Ji buvo mano draugė. Kaip žmogus. Ji man padėjo tiek daug ištverti ir buvo pati ištikimiausia draugė. Ji nekaltino manęs kai buvau apsėsta kažkuo, su kuo net nebuvau normaliai pasikalbėjus. Nors ji negalėjo labai manęs smerkti... Juk vis dėlto ji buvo tik šuo.
Bet dabar neturiu visiškai nieko. Ir jeigu atvirai, niekada taip nenorėjau kalbėti ar rašyti apie tave kaip dabar. Tu niekada nebuvai man geras draugas. Lilė visada buvo geresnė. O dar, tu niekada man nebe pamodavai, nors net nežinau kur iš viso esi. Nežinau, ar vis dar esi gyvas.- Šarlotė
☁☁☁☁☁☁☁☁ ☁ ☁ ☁ ☁
Pasakykit ką nors ✿
YOU ARE READING
Beje, aš myliu tave
Short StoryKiekvienais metais, nuo tada kai pirmą kartą tave pamačiau, pradėjau rašyti po vieną dienoraščio įrašą per metus. Ir kažkodėl, aš visada rašiau apie tave. Aukščiausia vieta - #1 Author - @808sunshine Vertimas - Prieblanda
