Baltas Mėnulis (Baigta)

15

—O dabar duok man savo rankas.— aš nesipriešinau ir idėjau savo delnus į jo.
Kai atsimerkaiu viską supratau. Pasileidau bėgti link kruvinosios pėdos teritorijos. Nežianu iš kur žinojau kur bėgti tiesiog žinojau. Pribėgusi gaujos namus pasibeldžiau. Duris atidarė Denilas. Jis puolė man į glėbį ir net nesiruošė paleisti.

*Po trijų metų*
Daug kas paskeitė. Aš turiu metukų dukrytę Kasandrą. Denilo tėvai mirė per avarija. Jis dabar gaujos alfa. Mes susituokėme. Bet aš žinojau kad mano istorija nesibaigs geruoju. Aš tai žinojau jau lygiai tris metus. Aš turiu pasiaukoti kad šis pasaulis gyvuotu dar tūkstantį metu kol atsiras kita les anciens kuri turės pasiaukoti.

Buvo ankstus rytas. Nuėjau į Kasandros kambarį ir pabučiavau jai į kaktą tuomet grįžau į mano ir Denilo kambarį.
— Aš visada tave mylėjau ir mylėsiu
Paskutinį syki pabučiavau savo gyvenimo meilę. Padėjau laišką kuriame viską paaiškinau ant spintelės ir išėjau. Priėjusi prie skardžio krašto apsisukau. Pamačiau Kov ir Nerema.
— Jau laikas,— tarė Nerema. Aš nusisukau į mėnulį ir šokau.

Denilas pov

Staiga pabudau. Apsidairiau Nihalos nepamačiau. Nežinau kodėl bet mane aplankė labai bloga nuojauta. Tuomet ant spintelės pamačiau laišką. Jis nuo Nihalos.

Mielas Denilai
Prieš tris metus sužinojau visą tiesą apie save. Kad ir kaip būtu gaila neturėjau kito pasirinkimo. Tik taip galėjau nugalėti Zavaką kuris kesinosi sunaikinti visus kurie jam nepakluso. Aš nesu paprasta vilkolakė ir mūsu dukra taip pat nebus ji turės galių. Tu privalai ja pasirūpinti ir mylėti kaip mylėjai mane.
Visada tave mylinti Nihala.

Perskaičiau ir nesusilaikiau. Ji pasiaukojo dėl mūsų? Niekada jos nepamiršiu ir išpyldiusiu paskutinį jos norą mylėsiu mūsų dukrą ir padėsiu jai išmokti valdyti galias.

Pabaiga.

Žinau galas nevykes bet vistiek ši istorija atsidūrė labai aukštoje vietoje ir už tai dėkynga esu jum.😘😘 Dar syki dėkoju visiem kas skaitė.
Ir tikiuosi sulaukti nuomonių apie visą istoriją