Baltas Mėnulis (Baigta)

14

Lėtai atidariau duris ir už jų stovėjo jis.
Vilkolakis baltais plaukais. Staigiai dariau duris bet nespėjau nes jisai užkišo koją. Aš tiesiog stovėjau ir trankiau duris į jo koją tarsi tikėdamasi kad jos užsidarys.
—Tu supranti kad jos neužsidarys?
—Taip ir ką. Turi geresni pasiūlimą?
—Pakviesk užeiti ir galėsi jas uždaryt.
Aš tik pavarčiau akis ir atidariau duris  jisai iėjo ir atsisėdo ant lovos. Nežinojau nei ką daryt nei ką sakyt todėl tiesiog stovėjau. Staiga iš tuoleto išėjo mergina taip pat baltais plaukais ir violetinėm akim. Tuomet aš visiškai sutrikau. Visą givenimą maniau kad aš tokia vienintelė.
—Kas jūs ir kaip ji atsirado pas mane tuolete?— nutraukiau tylą.
—Mes esme les anciens. Kaip ir tu. Tik dėja mūsu gyvenimai jau baigėsi ir mes tik dvasios kurias matai tik tu. Mes atėjome tam kad padėtume tau išmokti naudoti savo galias. Mes tave stebėjome labai ilgai ir pagaliau atėjo laikas tau viską atskleist.—šnekėjo vaikinas žiūrėdamas tiesiai man į akis o mergina tiesiog vaikščiojo po kambarį. — mano vardas Kov o ji Nerema. O dabar duok man savo rankas.— aš nesipriešinau ir idėjau savo delnus į jo.

Ačiū visiems kas skaito😉