Alkana

[5]

8 klasė. Atėjus į klasę visų žvilgsnis ėjo į manę. Mano oda visa balta lyg be sielos, buvau su per dideliais rūbais, nes visi tokie ir buvo man. Nežinojau kaip reguoti į visų žvilgsnius, bet pagaliau aš nebestoriausia klasėje. Taip didžiavausi savimi, net pamiršau, kad stovėjau taprdurį kol visi žiūrėjo į manę.

-Sėskis panele... koks tavo vardas?-pasakė mokytoja.

Jinai mano vardo nežino. Buvau jos auklėtinė 3 metus, o ji manęs net nepažysta.

-Luka.

-Ai taip Luka neatpažinau labai pasikeitei esi...plonesnė.

Štai ką gali padaryti mitybos sutrikimas.

Atsisėdau viena suole ir šalia manęs atsisėdo jis tas pats vaikinas kuris manė, kad mano figūra tobula. Nors ji buvo baisi.
Jis visą laika nužiūrinėjo mano kūną.

Dabar viskas kitaip, mano kaulai matosi, kojos nesiliečia kartu, pilvas nebekabo, liko tik kaulai ir truputis odos. Aš noriu toliau taip daryt nes dar yra storumų.

Mano mamai visai nesvarbu, tėvo neturėjau viena šeimoj. Mama dažniausiai žaidžia ezartinius žaidimus arba geria. Tai nesigilinu į jos gyvenimą ir ji nesigilina į mano.

Viskas lyg pasakoj kol per kūno kultūrą nenualpau. Pajutau, kaip žemę artinasi prie manęs arba aš prie jos dar vis neišsaiškinau, bet tada staiga pajutau aštrų skausma galvoje ir tada supratau, kad aš jau ant grindų guliu. Visi panikuoja, o aš matau balta šviešą tunelio gale įdomu kur jinai veda? Gal eiti ar ne?
_____________________________________________

Taigi kaip supratote jinai gali būt mirs arba ne? Sužinosite kitoje dalyje jeigu skaitysite toliau. Tai gi jeigu nesunku nuomonę parašykit busiu labai dėkinga ir vote!!

Q: Ar verta tęsti?