-Panele, jūs kažką supainiojot,- vaikinas tarė ir išėjo palikdamas mane visiškai nieko nesupratusią. Tos akys jos tokios pat kaip ir aš atsimenu, tai tikrai jis.
-Palaukit!- užrėkiau vos ne per visa oro uostą.
-Taip ?-klausiamai pažiūrėjo i mane
-Jus labai panašus į viena žmogų, galėčiau aš sužinot jūsų vardą?-paklausiau, tikėdamasi atsakymo.
-Aš skubu i lėktuvą,-pasakė ir dingo iš mano akiračio .
-Rose nusiramink tau tik vaidenasi, jo nėra- pasakiau tyliai sau kad nusiraminčiau ir išskubėjau į lėktuvą
YOU ARE READING
We Can Feel The Pain
Short StoryJo mirtis man leido suprast koks gyvenimas buna žiaurus be mylimo žmogaus , bet sutikus Charlie mano gyvenimas apsisuko 360 kampu , jis ir privertė mane suprast kas aš esu ištikruju ir koks mano gyvenimo tikslas bunant tarp kitu....
