We Can Feel The Pain

8.

-Tai buvo maždaug prieš metus, aš turėjau vaikiną  Niall, ji labai mylėjau, mes net gi buvom sugalvoję savo vestuves ir kaip vaikus pavadinsim,- nusijuokiau
- skamba juokingai, žinau, bet tai tiesa. Vieną vakarą jis man pasiūlė nuvažiuoti prie ežero, aš sutikau. Važiuojant jaučiau įtampą, lyg kažkas atsitiks,- nuriedėjo ašara išdavikė

-O kas buvo vėliau?- susidomėjęs mano pasakojimu, vaikinas paklausė

-Važiuodami mes kalbėjom ir tada jis mane išgąsdino garsiai užrėkdamas, norėdama jam atkeršyt užrėkiau "mašina", bet pasigailėjau nes pajaučiau deginantį skausmą ir kaip mane pasiglemžia tamsa.
Kai atsikėliau ligoninėje, man pasakė, kad mes patekom i avarija ir Niall neišgyveno. Tada aš supratau, kad dėl to esu kalta, kad per mane jis mirė. Niekas nesupranta ką aš praradau!- verkdama kalbėjau.

-Ššš viskas gerai.

-Ne negerai, jo nėra, mano Niall nėra. Tu nesupranti ką reiškia prarasti mylima žmogų !- užrėkiau

-Tu manai kad aš nesuprantu? Mano sesuo mirė man ant rankų!