netyčia palikau savo širdį tavo miegamajame (npsštm 1) [✔️]

45

po 3 mėnesių

- Kaip tai į turą? - sumikčioju.

- Tik mėnesiui, - Dysn suiema mano veidą delnais. - Net nepajusi kaip tas laikas prabėgs. Susikoncentruosi ties mokslais, ramiai pabaigsi kolekcijos fotosesiją. Susirašysim ir susiskambinsim kasdien, - jo balso tonas buvo raminantis, bet kuo daugiau jis kalbėjo, tuo labiau nervas man kilo.

- Bet kodėl sakai man tai tik šiandien? - pakratau galvą ir atsistoju nuo lovos.

- Pats nesenai sužinojau, nenorėjau, kad nervintumeis.

- Bet vistiek žinojai, kad tai bus! Kodėl visada viską man sakai paskutinę sekundę?!

- Kelsey, nurimk, nenoriu išvažiuot su tavim susipykęs, - jis užverčia akis ir ranka perbėga per savo išsitaršiusius plaukus. Tada atsistoja nuo lovos ir apkabina mane. - Aš nenoriu tavęs palikti, bet tai tikrai neilgas laiko tarpas.

- Bent Jaxon paliktum, - suburbu jam į krutinę ir abu prunkštelim.

- Pas mus per daug bendrų dainų, kad jį palikčiau. Liksit tryse, smagumėlis.

- Mhm, - numykiu ir išsilaisvinu iš jo glėbio. - Susikrauk daiktus, nebetrugdysiu.

- Kelsey! - atsidusta jis man užtrenkiant jo kambario duris.

•••

Viskas ko man reikėjo, tai vakaras apsikabinus Sahar ir krūva pokalbių. Tas vyko ir dabar, gulėjom išsidrėbusios ant mano lovos ir kalbėjom apie, kaip visada mano, problemas.

- Tarp mūsų ir taip viskas šąla, o jis dar apie turą pasako man paskutinį vakarą, - burbteliu. - Kai išėjau jis neėjo paskui mane, nors anksčiau būtų taip daręs.

- Kada paskutinį kartą mylėjotės? - paklausia Sahar apsiversdama ant pilvo.

Piktai dėbteliu į ją.

- Prieš savaitę. Bet, Sahar, viskas nesisuka vien aplink tai.

- Būtent, kad sukas, - ji pavarto akis. - tai visada sutvirtina santykius. Kodėl prieš savaitę?

- Jis grįžta tada, kada aš jau miegu arba aplamai labai daug reikalų. Man paskutiniai mokslo metai, o dar tas "JustWear" su savo fotosesijomis. Nėra laiko.

- O šįvakar?

- Nežinau, - trukteliu pečiais.

- Dabar taip, - Sahar nutaiso tą veido išraišką, kuri reiškė, kad ji sugalvojo kažką genealaus, arba nenormalaus. - jis grįžęs iš studijos ateis atsiprašinėti, tai kažkur po valandos.

Susiraukiu.

- Iš kur žinai?

- Nesvarbu, kalbėjau su juo. Žodžiu, užsimesk kažką gundančio, ignoruojant tai, jog jį užveda vien tas, kad tu pasilenki kažką pakelt nuo žemės, bet neesmė.

Nusijuokiu ir atsistoju.

- Ką tu ten turi, nai nai nai, - Sahar išverčia mano apatinių stalčių ant žemės. Jos akys nukrypsta į maišelį. - Nauji? - paklausia praskleisdama jį. - BOMBA! - užbaubia ištraukusi juodą neriniuotą trikotažą.

- Nesenai pirkau, - sumurmu.

- Tu PRIVALAI šįvakar užsidėt šitus!

- Gerai, jau gali eit, - pavartau akis.

Kai Sahar kikendama dingsta iš mano kambario, abejingai dirsteliu į trikotažą. Ne per daug?

- žinoma, kad ne per daug, juk aš extra gf, - piktai suprunkščiu sau ir nusimetusi drabužius įlendu į savo "extra outfit". Kelias minutes pasistaipau prieš veidrodį, tada užsimetu ant viršaus suknelę kurią devėjau prieš tai.

Ir Sahar buvo visiškai teisi, jis atėjo visai greitai. Dysn lėtai pradaro mano kambario duris ir pažiūri į mane tom savo nuskriausto šuniuko akimis.

- Aš tikrai labai atsipra...

- Ša, žinau ir suprantu, - nutraukiu jį ir atsistoju prieš Dysn. Neatitraukdama akių nuo jo, nusivelku suknelę ir pasitaisau liemenėlės petnešėlę. Dysn akys išsipūčia, jis klausiamai pažiūri į mane. - Bent jau atsisveikink teisingai, - šypteliu permesdama plaukus ant kito šono.

- Kokia čia proga? - jis švelniai padeda rankas man ant klubų.

- Tik dėl tavęs, - pasistiebiu ant pirštų galų ir sujungiu mūsų lūpas.

Iš dalies nesupratau kam tas trikotažas reikalingas, jei jis dingo nuo mano odos po kelių akimirkų.

Nežinau kodėl, bet jaučiausi lyg tai mūsų paskutinė naktis. Tas nuo rytojaus prasidedantis mėnesis atrodė kaip amžinybė, kai jis grįš bus likę vos du mėnesiai iki mano skrydžio namo į Teksasą.

Oh, Kyle, mūsų dar tiek daug laukia.