netyčia palikau savo širdį tavo miegamajame (npsštm 1) [✔️]

88.

Filmas pasibaigia ir aš net nepakrutu iš vietos.

- Kaip tu? - sumurma Jaxon pirštų galiukais perbraukdamas per mano kaklo įlinkį.

- Šūdinai, - burbteliu ir suspaudžiu jo delną. Kol Madison jungė filmą, akimirkai užsimerkiu. Man to ir užteko, kad užmigčiau.
Aš buvau pervargus. Ir miego, ir ne miego prasme.

•Jaxon•

- Ji užmigo, - sušnabždu ir Madison atsisuka.

- Nunešk ją į jos lovą, - linkteli ji ir kuo tyliau išjungia televizorių su kompiuteriu.

Atsargiai pasijudinu ir nulipu nuo sofos. Ji net nesuregavo į tai. Paiemu ją į rankas ir nunešęs iki jos miegamojo, atsargiai paguldau ją į lovą.

- Jaxon! - tyliai pakviečia mane Madison ir aš lėtais žingsniais palieku Kelsey kambarį. Uždarau duris ir laisvesniais judesiais nueinu pas Madison.

- Yo? - kilsteliu antakius.

- Tu turi jai tai pasakyti, - atsidūsta ji.

- Pasakyti ką?

- Jaxon.

Ji duoda man reikšminga žvilgsnį. Suprunkščiu.

- Nejuokauk, - pakratau galvą. - Jai visko per daug, tu matai, kaip ji atrodo.

- Jaxo...

- Madison, ne. Nenoriu apkrauti jos dar viena problema, aš tyliai susigyvensiu su savo jausmais, nes jei jai kažką pasakysiu, bus tik blogiau. Ji galvą pametus dėl Kyle, tai tiesiog beviltiška.

- Tas ir baisiausia, - burbteli Madison ir lėtai atsiremia į virtuvės sienelę. - Jie abu įklimpo.

- Įsimylėjo, - pataisau ją, kad ir kaip šlykščiai ir keistai tas žodis beskambėtų.

Madison lėtai linkteli.

- Keisčiausia, kad Kyle irgi. Nesveikai. Be proto. Labai stipriai.

Abu nutylam pusvalandžiui. Galiausiai Madison ir vėl nutraukia tylą.

- Tu ar aš miegosim pas ją?

- Aš, - sumurmu ir pradedu eiti link Kelsey kambario. - Labanakt.

Nusisegu treninginį megztinį ir atsargiai atsigulu į laisvą lovos vietą šalia Kelsey.
Jos kvėpavimas buvo trukčiojantis, ji karts nuo karto kruptelėdavo.

Atsidūstu. Nemaniau, kad kažkada taip aiškiai jausiu kito žmogaus skausmą. Kiekvienu kaulu, kiekviena savo ląstelę. Matyti ją laimingą buvo lengva ir smagu, bet matyti tokią tiesiog žudė iš vidaus.

Jai linkiu tik laimės. Ji nenusipelnė viso to. Dysn nenusipelnė viso to.

Kelsey apvertė mano visą vidinį pasaulį aukštyn kojomis. Privertė abejoti geriausiu draugu, abejoti viskuom. Net pačiu savim.
Gal vieną dieną, bet tik gal, nutiks taip, kad ji mane pastebės, po truputį įsimylės, o tada mes abu būsim laimingi.

Abejoju, ar man dar ilgai užteks vien tik jos laimės.

•••

Kažkam surėkus krupteliu ir greitai atsisėdu. Kelsey taip pat atrodė pasimetusi.

- Atsiprašau, - sumikčioja ji ir suneria savo drebančias rankas.

- Ką sapnavai? - paklausiu ir ji tankiai pakrato galvą.

- Nieko gero ir nieko logiško. Noriu vandens, - sumurma ji apsikabindama savo kelius.

Išlipu iš lovos ir greitu žingsniu nueinu iki virtuvės. Pripildau puodelį šalto vandens ir grįžtu į kambarį. Paduodu Kelsey puodelį, ji per kelias sekundes viską išgeria ir atiduoda jį man. Pastatau tuščia puodelį ant stalo ir grįžtu į lovą.

- Kelsey, nurimk, - atsidūstu padėdamas ranką ant jos drebančios kojos. Jos akys ir vėl blizgėjo tamsoje.

- Negaliu, - sukukčioja ji. - Man reikia jo, kad jis mane nuramintų, Jaxon, aš nežinau kur man dėtis.

- Sh, nurimk, - užmetu jai ant pečių antklodę ir atsigulu. Išskėčiu rankas ir ji abejodama į mane pasižiūri. - Įsivaizduok, kad aš Dysn ir nurimsi.

- Jaxo-

- Kelsey.

Ji krenta man į glebį, po kelių akimirkų jos kvėpavimas susilygina, bet ji vis dar krupčiojo.

Atsidūstu.

Jei ir toliau šitaip, neįsivaizduoju, kas bus toliau.