netyčia palikau savo širdį tavo miegamajame (npsštm 1) [✔️]

59.

- Ei, nusiramink, gerai? - sušvelninu balso toną ir siemu Dysn veidą delnais. Jis drebėjo iš pykčio, aš drebėjau iš baimės, kad tik netapčiau jo agresijos išliejimo objektu.

Tai nepadėjo. Jis atplėšia mane nuo savęs, neišlaikau pusiausvyros ir nukrentu ant sofos. Stipriai užsimerkiu. Kažkas krenta, dužta. Jei kažkas man būtų normaliai papasakojęs apie jo agresijos priepuolius ir ką reikia daryti tokiu atveju, būtų tikrai lengviau.

- Kyle, baik! - surėkiu pašokdama nuo sofos ir sugriebiu jam iš už nugaros už pečių. - Baik elgtis kaip beprotis, tu mane gasdini!

Dužimo garsai liovėsi, jis lėtai atsisuka į mane. Jo krumpliai buvo kruvini, gysla kakle tvinkščiojo.

Ką aš darau, kodėl aš tokia silpna.

Pabandžiau kuo švelniau jį pabučiuoti, bet tai buvo gana sunku kai pati beveik nesuvokiau kas dedasi. Dysn gana skaudžiai suiema man už šlaunies, tyliai sudejuoju jam į lūpas ir silpnai susiraukiu.

Aš tikrai kvaila. Turėjau pykti ant jo dar mažiausiai mėnesį, o dabar lyg niekur nieko pasidaviau ir visiškai nejausdama realybės jausmo leidžiu jam mane nurengti. Šaunuolė Kelsey, tiesiog šaunuolė.

- Šūdas, aš taip ilgai to laukiau, - sumurma Dysn dantimis perbraukdamas man per kaklą. Trukčiojančiai įkvėpiu timptelėdama jam plaukus, jis suurzgia.

Štai kas nutinka kai nusitrenkiam vieni į kitą miesto galą, aš nemoku ant jo ilgai pykti. Kažkodėl numačiau, kad kažkas tokio įvyks, bes tiesiog negalim likti vieni.

Klykteliu ir staigiu judesiu išriečiu nugarą. Nepajutau kaip stipriai suvariau nagus Dysn į nugarą, jis suinkščia. Jo oda judėjo ant mano odos, tai buvo šis tas magiško, tai siuntė šiurpuliukus per visą mano kūną, drebino man širdį.

Aš taip jo pasiilgau.

- Nesustok, - aikteliu pajusdama kaip pradeda drebėti mano kojos.

Dysn judesiai darėsi vis lėtesni, bet stipresni. Išriečiu nugarą paleisdama gerklę ir apsiviju jo liemenį kojomis.

Jis kelias minutes dar buvo virš manęs. Jo silpnas kvėpavimas atsimušinėjo man į kaklą, šiek tiek pravėrusi lūpas žiūrėjau į lubas.

Galiausiai jis pasirėmia alkūnėmis ir atsigula šalia manęs. Viskas kas girdėjosi tai garsus ir netvarkingas kvėpavimas.

Turėčiau gailėtis, bet taip nebuvo.

Man įdomu, ką jis dabar galvoja. Tikiuosi, kad apie mane, man patinka tas faktas, kad esu jo galvoje. Man patinka kaip jis švaisto laiką dėl manęs ir su manim.

Pajuntu kaip jis silpnai suiema mano ranką. Atsisuku. Jis nežiūrėjo į mane. Gerai.

Aš irgi į jį nežiūrėsiu. Man labiau patinka kai mes žiūrim vienas į kitą, o ne skirtingomis kryptimis.