Poetry with Lithuania and English language. Poezija anglų ir lietuvių kalbomis.

Laikinumas

Bėga laikas, pučia vėjas. Jau vėsu.

Pirmosios šalnos artėja šį ankstų rytą. Saulė jau kopia.

Žiema jau ruošiasi užsivilkti rudens duotą švarką.

Šis švarkas – tai metai. Deja, jis per trumpas.

Bėga laikas, pučia vėjas. Jau šalna.

Sidabrinė žolė – žiema jau įkišo ranką į švarką.

Šis rytas vėsus, bet saulės – nė ženklo.

Išstūmė šalta žiemos ranka pirmąjį mėnesį – Rugsėjį.

Bėga laikas, pučia šaltis. Jau pirmasis ledas.

Žemelė sušalo, kapai sublizgėjo. Žiema įkišo antrąją ledinę ranką į švarką.

Jau matosi žvaigždės, kapai pilni žvakių.

Atėjo vėlinės, o kapai pilni žibintų skaisčių – jau Lapkritis.

Bėga laikas, krenta snaigės. Jau žiema.

Kastuvai jau pradeda dirbti. Šis švarkas – pilnai žiemos užsivilktas.

Kalėdos artėja, giesmės stiprėja.

Visų akys krypsta į dangų – Jėzaus rankas ištiestas.

Bėga laikas, muša laikrodžiai didingi.

Nauja pradžia – Naujieji metai. Žiema pajuto pavasario ranką prie švarko.

Pavasariui švarkas – per mažas ir šaltas.

Lėtai žiema rengiasi nusimauti šį švarką.

Žiema sušvelnėjo, kol pavasaris siuva sau naująjį švarką...