Nematomi žmonės buvo nematomi, kaip juos galima apibūdinti valandėlę mąsčiau. Jų išvaizda man buvo vienas iš raktų turėsiantis paaiškinti kas čia vyksta ir kas jie tokie. Keisčiausia, kad viziją kaip jie turėtų atrodyti aš turėjau. Kaip ir sakiau - prisimenu visus "susitikimus" su jais ir net žinau visas datas, bet ištarti jų negaliu. Lygiai taip su jų išvaizda, - kaip jie atrodo žinau, bet nupasakoti, kad galima būtų susidaryti įspūdį, negaliu.
- Kaip jie apsirengę? - paklausė Simas bandydamas užvesti mane ant minties.
- Sakai apsirengę... - šiek tiek padvejojęs, šiek tiek susimąstęs garsiai pasakiau aš, - Jų aprangoje vyravo pilka spalva. Tokia pilka, už kurios net žiemos saulėta dieną akis neužkliūtų, net pavasariniame parke, kai žaluma pati ryškiausia, jis galėtų praeiti nepastebėtas.
- Tai gal jie tiesiog nepastebimi, o ne nematomi?.. - vėl tarsi šmaikštaudamas mane užsipuolė Simas.
- Gal... - atsakiau negalvodamas, bet tučtuojau pasitaisiau... - ne, kaip nepastebimi... - vėl susimąstęs valandėlei minčių skrajoklių apsuptyje tvirtai, gal net šiek tiek pyktelėjęs atrėžiau - pats savo akim mačiau, kaip vienas iš jų bėgdamas per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui už dideliu greičiu lekiančio autobuso tiesiog pradingo, o aplinkiniai visiškai nesureagavo... net nė krūptelėjo.
- Gal nepastebėjai...? - bandė ginčytis pašnekovas, bet aš jį iš karto pertraukiau, taip griežtai, kad suabejoti manimi galėtų nebent beprotis.
YOU ARE READING
Nematomų žmonių agentūra
General FictionMus supantis gyvenimas yra tai ką mes matome? O kas jeigu mes matome per mažai? Kas, jeigu tai, kas supa - yra ne tikra? Arba dar baisiau - kiek tikra? Sakote tai tipiška paranoja? Neuždavinėk kvailų klausimų, lyg problemų būtų maža ir taip...
