Daina:
Alan Walker - FadedGuli kūnas, toks šaltas, ledinis, bet gyvas.
Vaikšto aplink, bejausmiai žmonės. Bet ar tikrai žmonės?
Juk galėtų sustoti, patikrinti ar gyvybė pulsuoja jame...
Ar jausmai vis dar egzistuoja?!Atsistoja kūno šeimininkas, įsilieja į baisią pilkumą, kuri jį paverčia bejausmiu, pilku padaru, kurį vadiname žmogumi...
Bet ar tikrai žmogus..?Štai dar vienas, gyvas, nepilkas žmogutis, gūžiasi nuo bejausmių žvilgsnių, kurie į jį sminga, geriasi ir jis pilkėja... Kol siela miršta. Ir jis tapo pilkuma, kurioje miršta sielos...
Niekas negali padėti tiems, kurie nėra pilkumoje, nes vieną dieną ir jie tokiais tampa.
Klausiate kodėl?
Atsakymas paprastas.
Siela pažeidžiama, ji bijo pilkumos ir visi tai žino.
Jie specialiai žudo sielas, kurios yra mumyse, kad pilkuma, ta baisi, bejausmė, šalta šlykštynė, valdytų pasaulį...
Valdytų visus.
Ji aplink mus, ji kiekviename iš mūsų.
Bet tik stipriausi išdrysta jai pasipriešinti ir... Miršta, nes pilkuma galingesnė už mus... Ji ir yra mes...Supraskite tai taip, kaip norite. Bet aš turėjau omenyje patyčias . Jos egzistuoja visur, visada, visaip... Ir stipriausius - nužudo. Nužudo tuos, kurie nesityčioja iš kitų...
-NematomaSiela
YOU ARE READING
Nematomi Užrašai
Non-FictionTrumpos, gilios istorijos, su nelaiminga pabaiga, kuri atrodo laiminga. Arba atvirkščiai. -NematomaSiela