Ji priklauso karaliui.

Trečia dalis.

Ace King pozicija.

Prieš kažkam prasitariant žaibišku greičiu už lipau į viršų. Gaudydamas orą trenkiau durimis. Buvau labai įniršiąs. Man reikėjo kažko kas gali mane nuraminti ir tam yra specialus žmogus. Mija.

Užsidėjau striukę ir atidaręs langą iššokau. Nenoriu matyti nei mamos nei tų žmonių štai kodėl šis būdas yra pats geriausias.

Kodėl iš visų žemės žmonių turėjo būtį būtent Jokūbas?

Nušokau tiesiai ant kojų, nes tai darau nuo mažens kai noriu pasprukti pas Mija. Tai tapo įpročiu.

Laimė, kad Mijos namai yra šalia ir jos tėvai žino, kad galiu ateiti bet kada. Taigi tai nutinka gan dažnai.

Kai pamačiau Mijos namą, paspartinau žingsnius. Priėjės prie jos balkono, pasinaudojau šalia esančiu medžiu ir užlipau. Kai stovėjau jos balkone priėjau prie lango. Pamačiau kaip Mija guli savo lovoje ir skaito knygą.
Tipiška. Ji visada jas skaito.

Pasibeldžiau į langą, gaudamas jos dėmesį. Mija pamačius mane nusišypsojo ir atsistojus priėjo prie lango. Ji atrakino duris taip įsileisdama mane.

-Ir vėl pykaisi su tėvais?- ji paklausė sėsdama ant lovos kol aš nusivilkau striukę ir numečiau ją ant grindų. Dažniausiai ateinu pas ją kai susipykstu su tėvai, na dažniausiai su tėvu.

-Kažkas panašaus,- atsakiau atsiguldamas pas ją į lovą. Nupirkau jai didelę dvigulę lovą, kad ji galėtu visada su manimi ja pasidalinti. Ji to nežino, nes aš ateinu pas ją kai ji jau būna užmigus. Dažnai su ja miegu. Tai buvo kažkas ką aš žinau, o ji negalį to niekada sužinoti.

-Ar papasakosi man, kas buvo?- taria ji, o aš tyliu. Nenoriu apie tai kalbėti. Aš tiesiog noriu pabūti su ja. Aš susišypsojau kai ji atsigulė šalia manęs ir perbraukė su savo ranka man per plaukus.

Jos prisilėtimai mane visada nuramina. Tik jos šypsena yra stipresnę už visus jos prisilėtimus. Mija visada veikia mane, ir žinau, kad ir aš ją veikiu. Gal ji to nesupranta, bet aš tai pastebiu.

Kai aš nieko neatsakau ji atsistoja ir prieina prie durų. Aš greitai pašoku ir priėjęs prie jos, paimu jos riešą ir apsuku ją į save.

Apkabinu ją, tai įkalindamas ją, kad niekur nepabėgtu.

-Ace, paleisk mane,- sušnypščia ji ir bando atsiplėšti nuo manęs, bet tai jai sunkiai sekasi. Nežadu jos paleisti. Niekada. Ji tiesiog pasiduoda bei stovi ir laukia kada aš prabilsiu.

-Mano tėvai pasikvietė svečių. Kurie turės pas mus pagyventi kol susitvarkys namus,- atsakau ir padedu savo galvą ant jos piečių. Tas nuostabus braškių kvapas užburia mane.

-Ir leisk spėti,- taria ji, bet žinau, kad ji šypsosi.- Tau jie nepatiko?

-Tu gerai mane pažysti,- sušnabždu ir paleidžiu ją tai prarasdamas jos gailų kvapą.

-Kodėl mums nepažiūrėjus filmo?- ji paklausę energingai. Ji tokia miela.

Aš priėjęs prie jos , greitai pakėliau ją į viršų, taip ją privesdamas apsikabinti mano liemenį su kojomis. Ji žinojo, kad niekada jos neišmesiu, bet ji tai daro inkstintyviai.

Priėjės arčiau lovos numečiau ją. Ji negalėji nustoti juokusis.
Velnias.. Viską padaryčiau, kad dabar galėčiau ją pabučiuoti. Ir turiu omenyje viską. Kiek daug kartų buvo kai norėjau tiesiog griebti ją ir išbučiuoti ją, bet vis susilaikau. Ir leisk pasakyti tau, kad turiu naudoti visą savo stiprybę prieš kovojant noriu viską su ją išdarinėti.

Ji paėmė pultelį nuo naktinio stalelio kai aš prisėdau prie jos.
Prieš jai pražiūrint visus galimus filmus ji nusprendė žiūrėti „Gyvenimo knygą". Tai jos mėgstamiausias. Dažnai girdžiu kaip ji tyliai niūniuoja to filmo trumpąsias daineles ir tai mane priverčia nusišypsoti, kokia būna miela ji.

Kai filmas pasibaigė nusprendžiau dar pabūti kelias valandas, kad nereikėtu susitikti mamos ir dar galėčiau pabūti su Mija.

Kai mes nusileidome į apačią. Jos tėvai buvo besiruošę išeiti. Taigi visas namas priklauso mums.

Mija pradėjo gaminti vakarienę, tiksliau ji bandė. Ji nemokėjo gaminti, tai turėjau jai padėti.

Mums baigiant gaminti, jos telefonas suskambo. Ji pažiūrėjus į žinutė taria:
-Tavo mama sako, kad ateis pas mus.

Fuck.

-Kaip ji sužinojo, kad aš esu čia?- ji patrūkčioja piečiais ir taria, kad eina į vonia. Kai aš išgirstu durų skambuti. Nuėjės iki jų meldžiausi, kad tai nebūtų mano mama.

Atidaręs duris aš supratau, kad esu prakeiktas. - Kodėl išsėlinai iš namų, ir vėl?- paklausė ji.- Kas blogai jei Danieliai pasiliks?

-Tu žinai, kad nemėgstu aš žmonių,- atsakiau.

-Tu nors gali pabandyti,- neatstojo ji. Ji atsidusta ir papurta galvą.- Gali čia pasilikti per naktį, bet rytoj aštuntą valandą pasirodai namuose.- tai pasakius ji apsisuka ir išeina. Aštuntą, rimtai?
Aš turiu atsikelti anksti ryte, kai yra savaitgalis!

Užtrenkęs duris užlipau į viršų. Mija vis dar buvo vonioje. Po kelių minučių ji išeina.

Ji praleodžia mane ir paklause kas buvo už durų. Atsakiau jai, kad tai buvo mano mama ir ji sakė, kad galiu čia pasilikti, bet turiu rytoj anksti ryte atsikelti ir pareiti.

-Oi, vargšelis. Turėsi atsikelti anksti.- ji nusijuokė ignoruodama mano piktą žvilgsnį jai.

Vėliau pasijungėme filmus, bet kokius. Žiūrint kažkokio filmo vidurį, Mija buvo beužminganti. Atsargiai jos nepražadindamas užklojau ją ir prieš išjungiant šviesas, įjungiau kalėdines lemputes.

Ji bijo miegoti pilnai tamsiame kambaryje, štai kodėl aš jai nupirkau kalėdines lemputes ir priklijavau juos ant lubų. Ji nesustoja dėkojus man.

Aš žiūrėjau kaip ji miega ir man nesvarbu kaip tai skambą.

Ji labai graži ir jos aš kažkiek pavydžių, gerai jau labai pavydžių kai ji gauna dėmesį iš vyriškos giminės,dabar suprantu, kad negaliu jų kaltinti.

Ji tiesiog nuostabi visur. Pabučiavau jai į kaktą ir prisitraukęs ją arčiau užmiegu.

Labai ačiū, kad skaitote mano istorija. Kita dalis bus įdomesnė.