Ji priklauso karaliui.

Ketvirta dalis.

Ketvirtą dalis.

Mijos White pozicija.

Atsibudau truputį šaldama, Ace šalia jau nebebuvo. Tikriausiai jau išėjo.

Nulipau laiptais žemyn žinodama, kad mano tėvai bus virtuvėje. Mama kaip visada keps blynus, o tėtis skaitys laikrašti. Šiais laikais žmonės retenybei kada juos beskaito. Bet jis jų turi visur- namuose ir ofise.

-Labas rytas, saulele,- pasisveikina tėtis kai aš sėdu prie stalo. Mama irgi pasisveikina, o aš abiem pabučiuoju į žandus.

Paimu dvi lėkštes- mamai ir sau. Tėtis visada atsikelia anksčiau ryte, kad pavalgytu ir laiku išeitu į darbą. Prieš jam išeinant jis visada truputi pabūna su mumis.

Mano tėtis mechanikos inžinierius, jis visada labai užsiėmęs taigi aš dažnai jo nematau namuose. Mano mama yra seselė. Ji dirba ir dieninės ir naktinės pamainas, bet kai valdžia sumažino atlyginimą ji mažiau bedirba. Deja, valdžia nori atleisti visas seseles su mažai darbo patirties arba mažai žinių. Taigi mano mama pradėjo eiti į pamokas ir tai jai užima visa jos laiką, tad aš jos visai nematau. Irgi.Taigi laisva diena jiems buvo vakar, kai buvau su Ace.  Aš visada stengiuosi su jais būti kiek galiu ir buvau labai laiminga kai jie nutarė nueiti į pasimatymą kartu.

Kai aš prisėdau prie stalo ir mama atnešė blynus, tėtis atsistojo ir pabučiavęs mums kaktas jis atsisveiko ir išėjo.

-Kaip mokykloje?- paklausia mama įdėdama kelis blynus man į lėkštę.

-Kaip ir po senovėje,- tariu ir pasiimu uogienės ir užsidedu į kitą lėkšties galą. Ace galvoja, kad aš esu keista taip darydama. Bet aš jau tokia ir man reikia su tuo susitaikyti.

Pažvelgiau į mama kai valgėme. Jos akys buvo pavargusios ir stresuotos. Vakar to nemačiau, nes tikriausiai ji buvo užsidėjus makiažą.

-Kodėl tau nepailsėjus. Tu atrodai pavargus.

Ji pakelia galvą,- Man tuoj reikės eiti į darbą.

-Kodėl tau nepaskambinus viršininkei ir nepaprašius vienos laisvos dienos.

-Bet...

-Prašau, mam,- maldavau jos. Man nepatiko, kad ji neprisižiūri savęs.

Mums papietavus ji užlipi į viršų, kol aš pasiėmus jos telefoną paskambinau jos viršininkei.

Ji buvo miela moteris. Ji labiau buvo mano mamai draugė nei viršininkė. Kartais aš pas ją būdavau vaikystėje kai mama būdavo užsiėmus. Bet neduok dieve pakliūti į jos nemalonę. Tadar ji gali pasidaryti blogesnė jei velnes.

-Klausau, čia kalba ponia Wells,- išgirstu jos balsą.

-Laba dieną, ponia Wells,- tariu nedrąsiai.

-Mija, čia tu ? Kodėl skambini? Kažkas nutiko? Tau juk ne šiandien savonorevimas?

-Ne, ne. Aš tiesiog norėjau mūsų paklausti?
-Klausk bet ko.

-Ar galėčiau paklausti jei mano mama galėtu turėti šiandien išeiginę. Ji labai sunkiai dirba ir yra pavargus.- aš paaiškinau jai ir ji sutiko.
Ji leido pasiimti net kelias dienas ir sugrįžti jai trečiadienį. Aš buvau labai laiminga net pradėjau šokinėti vietoje. Parašiau mamai raštelį apie mūsų pokalbį ir palikau ant virtuvės stalo, nes buvau įsitikinus, kad ji miega.

Užlipau į savo kambarį ir nusprendžiau, kad paskambinsiu Sarai. Ji vakar sakė jos brolis Maksas parvažiuoja. Jis aštuoniais metais vyresnis už mus.  Ji jį matė labai seniai ir dėl šios naujienos ji buvo labai laiminga.

-Jis parvažiuoja sekmadienį! Rytoj! Ar gali patikėti? Negaliu sulaukti,- šaukė ji.

-Aš galiu įsivaizduoti,- nusijuokiu. Mes kalbėjomės kelias valandas kol Sara turėjo važiuoti padėti seneliui į fermą.

Po kelių minučių nuo mūsų ir Saros pokalbio, telefonas ir vėl pradėjo skambėti. Bet tai buvo nežinomas numeris.

-Klausa?,- tariau nedrąsiai.
-Sveika,- išgirdau vyriška balsą. Tas balsas jau buvau man girdėtas kažkur.- Čia Mija?

-Taip?

-Čia Jokūbas.

-Oh. Tu tas naujokas, tiesa?

-Teisingai.

Atsikvėpiau, nes minutėlę pamaniau, kad čia kažkoks maniakas. Reikia nustoti žiūrėti siaubo filmus. Bet kaip jis gavo mano numeri? Buvau jo beklausianti kai jis pasakė, kad jam davė Ace mano numerį.

Kam Ace duoti mano numerį? Jis mane privertė jau dvidešimt kartų pasikeisti numerį kai kitiems vaikinams esu davusi savo numerį.

Atsiprašau už klaidas. Labai skubėjau.