Neišsiskleidusi

9.Tiesa

Užejo Kailas, buvau šokiruota.
-Jai ko reikės kvieskit.-meilei pasakiusi mama išejo.
-Labas.- nusišipsojas pasakė Kailas-kaip laikaisi?
-Labas, am gerai, guliu žiūrių seriala, kaip tų?- paklausiau,- Oi sėskis kur nors- pasakiau nes jis dar stovėjo.Apsižvelgiau kedė su sofa apkloti mano drabužiais. Oh reiks susitvarkyt. Jis atsisėdo prie manęs lovoje.
-Aš gerai- atsakė į klausima.
-Tai atėjai aplankyt?- paklausiau
-Na jo bet, noriu pakalbėt-rimtai pasakė.
-Apie ką?
-Apie tave- rimtai pasakė. Ne nenoriu kalbėt, pradėjau kramtyt lupa, wtfk nuo kada pradejau kramtyt lupa?
-Gal geriau apie tavę?- mielai pasakiau.
-Ne, apie tave, tu kaip ir musų draugė, o tu nieko apie savę nepasakojai, gal tu manjakė kažkokia- rimtai pasakės nusijuokiau.
-Ne Kailai, aš ne manjakė- pasakiau.-Tai gal arbatos? -Paklausiau.
-Nenukreipk temos, arbata palauks.
-Tai ką nori sužinot?-paklausiau.
-Kas tau buvo atsitikę? Iš kur melynes ir žaizdos ant kūno?- paklausė, jis kažka itaria, aš negaliu, negaliu pasakot.
-Taigi sakiau i avarija pataikiau- nežiūredama į ji pasakiau.
-Gerai, kodėl tavo telefone nera nei vienos notraukos? Neesi užregistravus nei vienam tinklalapije, numeriu turi tik tris mamos, Ethano, Amelios?-O dieve ka man dabar sakyt?? Negaliu jam pasakot. Pradėjau žaist su pirštais ir vel lupa kramtau.
-Na fotkintis nelabai mėgstu, tinklalapiai nedomina, o dėl numeriu tai senasis telefonas sudužo ir numeriu senų draugų neatnaujinau.-pasakiau kiek tik galėdama ramiau, bet nežinojau kur akys det.
-Įdomu, bet žiūrėk, kai į avarija pataikai, tai buna sulaužiti kaulai, bet ne tokie gylus randai kaip pas tavė ant šono, tai neįmanoma.-rimtai sakė, viskas aš papuoliau.
-Naaa.. man pasisėke be laužimu.. o dėl žaizdos nežinau kaip tai atsitiko- pasakiau su paniška šipsena.
-Bethany aš žinau kad mieloji, matos iš tavo veido, judėsiu.- žiūrėdamas man į akys pasakė.
-Aš negaliu tau papasakot.-nuleidus akys pasakiau.
-Kodėl, tu mano draugė turiu teisę žinot su kuo susidėjom su draugais.-Rimtai pasakė, pakeldamas ranka mano galva.
-Bet..-nebaigiau sakyt jis pertraukė mane.
-Jokiu bet,pasakok.
-bet pažadėk kad niekas nesužinos- pažiūrejau jam į akys.
-Pažadu- linktelejo ir atsisėdo arčiau manės.
-Kai gyvenom su mama senamę mieste mane buvo pagrobė...-jis linktelejo, nuleidus akys į savo rankas pasakojau toliau- Ejau iš muzikos mokyklos, kai prie manęs prieejo vyras gal kokiu 40metų, jis pradėjo ant manes šaukt, klausė kaip aš galėjau taip padaryt, bet nesupratau ko jis nori ir ką aš padariau, aplink žmoniu nebuvo, jis nutempe mane prie mašinos, bandžiau išsilaisvit bet..jis man trenkė per galva ir aš atijungiau..- nurėdejo pirma ašara.-aš atsibūdau kažkokiam kambarį, ant lovos numesta tiesiog kaip šiukšle..- ašaros eme viršu, jis žiūrejo į mane jaučiau tai, bet savas akys nepajegiau pakėlt.- žiauriai skaudėjo galva, atsistojus pradėjo svaigt galvą, nekreipiau į tai dėmesio prieejau prie durų jos buvo užrakintos, langai buvo be rankenu, man rimtai buvo baisu, niekada nieko blogo nedariau. Praverkus visą nakti tik ryte kažkas atejo, atrakindamas durys užejo tas pats vyras, pradėjau verkt vėl, rėkt ko jis nori, bet jis man tik trenkė- Pradėjau labiau verkt, to niekada nepamirši, tai kaip siaubo filmas kuris niekada ne išlis iš galvos. Kai atsimeni tą vyra tą baime grįžta, skausmas ne tik kad fiziškas bet ir emocižkas. Mintis kad mirsi nepasakius brangiems žmonėm kaip juos myli, kad busi nužudoma dėl merginos į kuria esi panaši. Tą mintis kad neišeisi iščia, o gal kad niekas nejieškos? Kad esi niekam nereikalingas. Tą baime pati skausminga. Bet vįltis kad pabėgsi guodžia. Nakti su ašarom guli nesavoj lovoj, bet isivaizduoji kad ryte atsibudus busi savo lovoje, ir pradėsi juoktis iš tokio kvailo sapno, bet realybė ji atsikelia ryte, kai dienos šviesa apšviečia kambari, ir tu suprantį tai kad kvaila, kvaila tikėti kad atsibusi savo luovoj juokdamasi, kvaila laukti kitos dienos nes ji bus tokia pati kaip ši, kiekvieną dieną atema vilti kad grįši i savo namus.