Stiklo šukės

Ketvirtadienis, 05-25

Ladą jau buvo paleidę iš ligoninės. Tad duris jai jis atidarė kiek nustebęs, susivėlusiais plaukais ir su greitai užsimestais rūbais. Stebėdamas Sabiną, vaikinas dar bandė kažkiek pasitvarkyti, bet nusprendęs, kad išeis šnipštas, baigė. O pokalbis tarp jų buvo maždaug toks:
-Tai... Ko atėjai?

-Aš pas tave pagyvensiu kol susirasiu naują butą.

-O kas nutiko senąjam?

-Sudeginau. Juokauju, jis supelijęs ir su tarakonais, o dabar aš rich bitch taigi, kol kas gyvensiu su tavimi. Ir greičiausiai nusipirksiu namą šalia tavęs. Tam kad galėtum mane matyti kasdien,-šypsodamasi Sabina įėjo į Lado namus ir nustebo, kaip viskas buvo tvarkinga. Tikėjosi, kad namai, tvarkomi vaikino greičiausiai atrodys kaip kiaulidė. O ypač vakare, kai tarnaitė jau bus išėjus. Bet ne, viskas net spindėjo švara, tarsi jis būtų laukęs jos. Sabina numetė savo dvi kuprines ant žemės ir pradėjo autis batus.

-Kur svečių miegamasis?

-Antros durys kairėje!

-Bet ten tavo kambarys!

-Aš sakiau antros durys dešinėje!

-Melagis!

Taigi, išsimiegojusi Sabina nusileidžia žemyn ir pamato keistą vaizda: Ladą kepantį blynus. Paėmusi vieną jau pravėsusį blyną, Sabina perplėšia jį pusiau. Blynai minkšti, neriebūs ir viduje...žali. Sabina nustemba, bet vistiek atsikanda blyno. Skonis...labai įdomus.

-Labukas rytukas,-norėjo pasakyti Sabina Ladui, bet gavosi ,,labkas lytukas" Ladas nusišypsojo ir priėjo.

-Galiu tave apsikabinti?

Sabina linktelėjo ir su blyno pusele rankoje prisiglaudė prie vaikino. Šis apglėbė ją rankomis ir padėjo galvą ant jos peties. Šviesiaplaukis giliai įkvėpė merginos kvapo. Šįkart ji kvepėjo švaria patlyne ir dulkėmis. Sabina atsitraukė ir atplėšusi gabalėlį blyno sugrūdo jį į Lado burną. Šis sutrikęs stebėjo žemaūgę rausvaplaukę merginą.

-Galiu jo nesuvalgyti?

-Nea,-paprieštaravo Sabina ir mielai papurtė galvą. Ji puikiai suprato Lado problemą ir buvo pasiryžusi sumaitinti jam beveik visą keptuvę blynų. Šviesiaplaukis tik artsiduso ir paėmęs blyno likusią dalį iš merginos rankų suvalgė, vieną ranką vis dar laikydamas jai ant liemens. Paėmusi dar vieną blyną, Sabina perplėšė jį pusiau ir vieną pusę padavė Ladui, o kitą suvalgė. Vaikinas kurį laiką spoksojo tai į blyno pusę, tai į merginą, dabar sėdinčią ant stalviršio ir ramiai kramsojančią blyną. Mėlynakis labai rimtai atsikando blyno ir kramtydamas mąstė apie tai, ką jis ką tik padarė. Vaikinas negalėjo atitraukti akių nuo rausvaplaukės, tarsi būtų užhipnotizuotas. Jis stebėjo kaip ši kramsnoja jo iškeptus blynus ir nepastebėjo, kad jis irgi valgo, nes mergina vis jam į burną įdėdavo gabalėlius blyno. Galiausiai blynų lėkštė buvo tuščia.

Staiga už lango suloja šuo.

-Šprote, ką tu veiki lauke?-pašokęs Ladas įleido purviną šunį į vidų. Sabina užsikėlė kojas ant stalviršio ir su baime akyse žiūrėjo į šunį.

-Atsiprašau, bet turiu išmaudyti savo šunį, nes niekam kitam nepatikėčiau jo gyvybės ir kailio,-tarė Ladas ir išsivedė Šprotą į antrą aukštą. Sabina atsiduso ir atidarė šaldytuvą. Jame stovėjo keturios pakuotės po keturis ,,Nutridrink". Įvairių skonių. ,,Hm, reikės paklausti Lado vėliau apie visą tai..." pagalvojo rausvaplaukė mergina. Iš antro aukšto atsklido šviesiaplaukio juokas. Žemaūgė atsargiai užlipo purvinais laiptais ir pamatė Ladą besivaikantį savo šunį su rankšluosčiu visą šlapią. Sabina nusišypsojo. Jai patiko Lado juokas. Toks retas...