Stiklo šukės

Penktadienis, 05-26

Lėktuve Sabina puikiai išsimiegojo, o tuo tarpu Ladas vos neišprotėjo. Jis galvojo, kad Sabiną pagrobė arba ji pabėgo nuo jo. Besikraustydamas iš proto, Ladas išgėrė tris buteliukus papildo vieną po kito ir išbėgo ieškoti savo neoficialios merginos. Jis įsėdęs į mašiną jau ruošėsi skambinti policijai ir užpildyti dingusio žmogaus paieškos formą, kai pagalvojo, kad ji gal tiesiog nuėjo į parduotuvę? Ladas bandė kvėpuoti ramiai, bet kuo toliau, tuo baisesnės mintys lindo jam į galvą.

Sabina, išlipusi oro uoste, apsidairė. Aplinkui daug kur skambėjo vokiečių kalba. Susužavėjusi mergina ryte rijo viską akimis, bet tuo pačiu jai skaudėjo širdį, nes paliko Ladą. Atsidususi rausvaplaukė keliavo toliau.

Apsistojusi vietiniame viešbutuky, mergina vis dar negalėjo patikėti, kad prasmuko su visa įranga per oro uosto kontrolę. Sabina prisijungė prie vietinio tinklo ir vėl pradėjo ieškoti informacijos apie savo tėvą ir brolį.

Galiausiai po trijų bemiegių naktų, ji rado kompanijos, kurioje dirbo jie pavadinimą: ,,Alles Korp". Pagaliau gavusi galimybę pailsėti, Sabina įgriuvo į lovą ir iškart užmigo, nes jai atrodė, kad žaliuzės ją kalbina ispaniškai... arba vokiškai... žodžiu, žaliuzės ją kalbino.

Pabudo ji po paros, puikiai išsimiegojusi ir nulipusi žemyn skaniai papusryčiavo, o po to susidėjusi daiktus išėjo pasižvalgyti po Hamburgą. Gražus miestas. Sabina įsijungė telefoną ir ja užplūdo SMS žinučių banga. Ir visos jos buvo nuo Lado. Sutrikusi mergina išjungė telefoną ir suprato, kokią klaidą ji padarė, nes dabar Ladas žino jos apytikslę vietą, o ji buvo tikra, kad jis pasinaudos savo pinigų galia, kad gautų tai, ko nori. O jis norėjo jos. Sabinos nugara perbėgo šiurpas. Ji paspartino žingsnį ir prisijungė prie turistų grupės, keliaujančios per miesto įžymybes.

Kai jie praėjo pro ,,Alles Korp" rausvaplaukė sustojo. ,,Gal pabandyti surasti tėvą?"pagalvojo mergina, ,,Arba brolį...". Ji žinojo, kad dabar jie slepiasi po kitais vardais bei pavardėmis. Jai beeinant ją sustabdė apsauga ir paklausė kažko vokiškai. Jai atsakius, kad kalba tik angliškai, šie sklandžia anglų kalba paklausė, ko jai reikia.

-Aš atėjau aplankyti savo tėvo Elioto Lochnerio.

-Deja, toks vyras čia nedirba.

-Aš žinau, kad jis dirba, pakvieskit jį.

Apsauginiai susižvalgė. Turbūt paprastas žmogus nesako, kad žino, kas čia dirba, o kas ne. Vienas apsauginis kažką pasakė į raciją ir ji buvo nuvesta į kabinetą, kuris panašėjo į kalėjimo celę. Pro duris įėjo tėvas, toks kokį ji prisiminė, tik dar labiau pavargęs ir su mažiau plaukų.

-Tėti!-Sabina pašoko iš kėdės, bet vyriškis gestu parodė jai sėdėti vietoje.

-Pirma, kaip tu sužinojai kur aš dirbu ir kokiu vardu, antra, ko tau iš manęs reikia?

Sabina nesitikėjo tokio šalto priėmimo iš tėvo. Nuliūdusi mergina nutaisė savo socialinės hakerės veidą ir patogiai įsitaisiusi tarė:

-Žinau, nes tu mano tėvas ir man reikia žinoti, ką padarei mano seseriai Alisai.

Vyriškis atsikrekštė ir ramiai atsakė:

-Tavo seseriai kažkas buvo negerai nuo pat gimimo. Sulaukusi tavo metų ji pradėjo traukti keistų vaikinų dėmesį. Tokių, kurie būdavo lyg apsėsti jos. Galiausiai ji tapo tokia kaip jie, jai prasidėjo haliucinacijos, ji girdėjo balsus, kurie jai liepė sukurti savo vergų armiją, kad sunaikintų pasaulį.

Neslėpdama šoko Sabina klausėsi ką sakė vyras, kuris buvo jos tėčios šešėlis. Šokiruota ji atsistojo, kažką sumurmėjo panašaus į ,,man reikia viską apgalvoti" ir išėjo. Šįkart ją apsauginiai lengvai praleido. Rausvaplaukei iš paskos tėvas sušuko:

-Jeigu kada norėsi aplankyti, gali tik pasakyti, kad esi mano dukra!

Bet Sabina nelabai jį girdėjo, nes galvojo apie Ladą. Gerai, kad jis buvo pirmasis jos įsimylėjimas, nes dažniausiai tokiems dalykams ji neturėdavo laiko.

Grįžusi į viešbutį ji rado Ladą, atrodantį kaip pamišėlį stovintį prie jos kambario durų.

-Sabina!-sušuko jis ir stipriai ją apsikabino, kartu įkvėpdamas jos kvapo.-Kaip gera tave vėl matyti!

Atsitraukus, bet neatsikabinus, Sabina švelniai perbraukė ranka per veidą. Ladas užsimerkė ir sumykė. Rausvaplaukė pasistiebė ir pabučiavo blondiną porcelianine oda. Ladas iškart atsakė į bučinį ir pakėlęs merginą prirėmė ją prie sienos. Jo ranka palindo po jos palaidine ir ėmė žaisti su liemenėlės kraštu, bet Sabina jį sustabdė. Ji kartu ir troško ir bijojo, kad jos fantazijos išsipildys. Nusileidusi žemyn, ji atrakino kambarį ir pakvietė Ladą vidun. Tada jie tiesiog atsigulė ant lovos, susikabino ir pradėjo kalbėtis.

-Mano sesuo... Kažkuom žavėjo vyrus, bet manau, kad ne tik juos, ir priversdavo elgtis keistai. Kaip koks narkotikas.

Ladas piešė rutuliukus ant jos delno. Sabina padėjo savo galvą ant kaulėtos vaikino krūtinės ir klausėsi ritmingo širdies dunksėjimo.

Nežinia kaip, bet jiedu taip ir užmigo – apsikabinę ir arti vienas kito.

Sabina prabudo vakare, kai Lado nebebuvo šalia, bet ji buvo kruopščiai užklota ir apkamšyta. Šalia, ant naktinio stalelio, buvo padėtas pyrago gabalėlis, o šalia jo raštelis, kuriame parašyta, kad Ladas išėjo apsipirkti maisto. Sabinai tai pasirodė ironiška. Pasirąžiusi ji suvalgė citrininį pyrago gabalėlį ir išlipo iš lovos. Kai mergina baigė krautis daiktus, pasirodė Ladas, nešinas krepšiu maisto. Išdavikiškai Sabinos pilvas sugurgė ir Ladas ištraukė batoną iš krepšio. Sabina sutrikusi žiūrėjo, kaip jis ištraukia maišelį kanelių, kažkokių vokiškų bandelių, vandens ir kefyro.

-Tai dabar ką, laikysimės kefyro ir batono dietos?-pajuokavo Sabina, bet, rodos, Ladas rimtai tai svarstė. Priėjusi mergina apkabino šviesiaplaukį ir sumurmėjo ,,pajuokavau". Šia ją taip pat apsikabino.

-Tai ką,-sumurmėjo jis į Sabinos plaukus,-keliaujam namo?

-Aš neturiu namų. Niekada jų neturėjau.

-Dabar turi. Su manimi.