* Prieš 9 metus *
Išlipusi iš automobilio apsidairiau aplink aplinką į kurią ką tik atvykau. Prieš mane stovėjo niūrus, senos statybos pastatas, šalia jo dešinės sienos stovėjo krepšinio aikštelė, kitoje pusėje buvo žaidimo aikštelė kurioje buvo keli vaikai.Žengiau mažą žingsnį pastato link ir pamačiau, kad pro pastato langus mane stebėjo vaikai įvairaus amžiaus. Jaučiausi kaip zoologijos sodo gyvūnas.
Socialinė darbuotoja paragino žengti į vaikų namų vidų. Atsidariusi duris įkvėpiau niūraus oro kvapą. Stengiausi išlikti rami.
Mane pasitikusi moteris suprato, kad nenoriu šiandien su niekuo kalbėti, tad ji mane nuvedė į kambarį kuriame gyvensiu iki tol kol sukaks 18.
Nieko nelaukusi nusimečiau daiktus ant žemės ir kritusi į lovą leidau sau tyliai išsiverkti.Nenorėjau čia būti, norėjau mamytės ir tėvelio, kurie apkabintų savo mažąją dukrelę.
'''''''''''''''
Gerai gerai, prižadu, kad kita dalis bus įdomesnė, nemoku rašyt promo visiškai. Tikiuos atsiras skaitančių!
xoxo.
YOU ARE READING
Run
RomansMūsų išsigelbėjimas iš čia - pabėgti kartu, - ištarė jis apglėbdamas mano riešą savo šaltomis rankomis.