Pagailo tavo rūgščių akių
Žalumo, primerkto nuo juoko.
Įtraukei iki pat pamatų –
Naivumo. Ir man nepabodo
Laukti, kol bus visai tylu,
Kartumo, kurio man neparodai.
Ar tau dangus ne per gražus?
Tarp gėlių melsvi kolibriai.
Paslėpk mane nuo tų akių –
Smaragdai man žiba per stipriai.
YOU ARE READING
Galimybės
PoetryŽodžiu, klausykit. Mano profilis yra negyvas, neketinu paviešinti ar tęsti jokių senesnių istorijų ar ''poezijos rinkinių''. Nuo to karto, kai paskutinį kartą update'inau ką nors šiame puslapyje, buvau kitas žmogus. Manęs visas tas senas mėšlas nebe...
