Tavo akys blizgėjo tą rytą,
Kaip žali alaus buteliai.
Tau trūko brangios skrybėlaitės –
Mano žvilgsnį iškart pamatai.
Pasijust kaip koketė norėjai,
Pajust skonį brangiausių meduolių.
Vis prašei šilko pirštinaičių,
Mums užtenka benzinui ir duonai.
Degalinėj celofanu rankas apsitempus
Bandei paslėpti kraujuotus krumplius.
Vis uodei rudens orą saulei pageltus
Kaip tyras elnias pametęs ragus.
Priekinėj sėdynėj turi sau vietą,
Turi kontrolės daugiau nei namie.
Tau miegoti čia šalta ir kieta.
Švelniausiais žiedais pasipuošus gėlė.
YOU ARE READING
Galimybės
PoetryŽodžiu, klausykit. Mano profilis yra negyvas, neketinu paviešinti ar tęsti jokių senesnių istorijų ar ''poezijos rinkinių''. Nuo to karto, kai paskutinį kartą update'inau ką nors šiame puslapyje, buvau kitas žmogus. Manęs visas tas senas mėšlas nebe...
