Vaikinai išeina. Mes su Radvile sumąstome, kad susitiksime ryt, tad atsisveikinusios pratraukiame takeliu namo.
-Po dviejų savaičių-
-Vile,Domai, varom su riedučiais?- paklausiu.
-Mano riedučiai sulūžę,- taria blondinas, o Vilė nubėga pasiimt savųjų riedučių.
-Tuomet gal tu su dviračiu?- viltingai pažvelgiu į jį.
-Ahaa!- nusišypso ir mes kartu nueiname iki jo namų. Palaukiu kieme kol jis pasiims dviratį.
-Kai jau visi pasiėmė ką reikėjo-
-Važiuojam į kalną,- Vilė pasiūlo.
-Okei,- sutinkame su Domu. Netrukus mes įpusėjome važiuoti į kalną.
-Aš krentuu!- sušunku ir bandau išsilaikyti, bet jaučiu kai riedučiai rieda atgal.
-Imk mano ranką,- privažiuoja su dviračiu ir ištiesia delną Domas. Suimu jį ir jis man padeda įvažiuoti į kalną.
-Dėkui,- droviai nusišypsau.
-Nėr už ką,- išsišiepia.
Jo šypsena graži.
Pala ką? Nuo kada aš galvoju apie jį? Jis man net nepatinka. O gal?
Papurtau galvą ir privažiuoju prie geriausių draugų.
----------1 mėnesis praėjo-----
-Huuh,- suurzgia Domas,- nekenčiu Suomijos,- susiraukia.
-Jo, aš ir,- nusišypsau, nes suprantu, kad jis nenori, kad išvažiuočiau.Jau prisipažįstu sau, kad man jis patinka.
-Kadangi šiandien paskutinė diena prieš išvažiuojant reikia ją padaryti geriausia!- sušunku.
-Tai tuomet gal varom į miestą, o paskui grįžus galėsim šiaip kokį pikniką pasidaryt?- pasiūlo Domas.
-Jo, nebloga mintis,- pritariu ir mes išsiruošiame į miestą.
---------Vakare---------
-Taigi gal tiesiog pasikalbam? Nes man jau pabodo žaist tą Wisper challenge?- pasiūlau.
-Oki,- sutinka jie.
-Taigi, Lėja,- kreipiasi į mane blondinas.
-Nu?- atsisuku į jį.
-Kada žadi grįžt?- paklausia.
-Nežinau, greičiausiai rugpjūčio gale.
-Aišku,- numykia ir galiausiai ateina laikas atsisveikint.
-Iki, pasiilgsiu jūsų,- liūdnai tariu ir apsikabinu Vilę. Nustembu kai Domas apkabina mane. Jis švelniai paglosto mano nugarą ir atsitraukia.
-Ate,- jie nueina.
