Neišeik •fanfiction• | Blackpink•BTS |

8 dalis

- Ačiū,- su atodusiais padėkavo Jimin.
- Einam užkąsti?- netikėtai paklausė Jennie.
- Gerai,- atsakė Lisa labai apsidžiaugusi.
- Lauksime jūsų virtuvėje balandėliai,- nusišypsodama tarė Jennie. Jennie ir Lisa nubėgo kol aš ir Jimin stovėjome tyloje.
- Einam?- paklausė Jimin.
- Gerai,- nežinodama ką atsakyti tariau. Nuėjome į virtuvę ir žiūrėjome kaip Jennie ir Lisa ieško užkandžių, bet išgirdome skambutį į duris.
-Kas tokiu laiku nusprendė pasirodyti?- įsikišusi į burną sausainį Lisa tarė. Atidariusi duris ten buvo...

*Taehyung*
Aš ir Yoongi grįžome iš klubo, bet Jimin su mumis neėjo. Mes iškarto kritome į lovą ir užmigome. Yoongi iškritęs iš lovos mane prikėlė.
- Šikniau, kiek tau metų?- trindamas akis tariau.
- Na, kaip matai 19 metų,- suirzęs tarė Yoongi.
- Tai, kad nelabai atrodo,-iššoviau žodžius. Yoongi pasiėmė pagalvę ir metė ją į mane.
- Ya! Užsičiaupk pabo!- piktai sušaukė Yoongi. Viskas buvo tylų, keistą Jimin galėjo atsikelti nuo tokio šurmulio.
Atsistojau ir ėjau į jo kambarį, jo nebuvo.
- Yoongi, Jimino nėra,- tariau.
Yoongi atėjo prie manęs.
- Taehyung, aš žinau kur jis išėjo, eik renkis mes eisime ten,- susikaupusiai tarė Yoongi . Aš su Yoongi priėjau prie spintos ir apsirengėme šiltai. Susiruošę atidariau duris ir išėjome užrakindami jas. Ėjome paskubomis per šaltį. Atsistoję prie durų mes paspaudemė skambutį ir jas atidarė Lisa su pilnais žandais sausainių.
- O! Kas jus čia atvedė?- laimingai tarė ji.
- Jūs dar nemiegat?- paklausė Yoongi.
- Mes visada einame šokti tokiu laiku,- atėjusi prie durų tarė Jennie. Buvo tylą.
- Tai, eikite į vidų, o nestovėkite šaltyje,- Lisa atsitraukdama nuo durų tarė. Įžengė akys užkrito ant Jimin kalbantį su Rose.
- Ya! Nepabėk iš namų mums nieko nepasakęs,- supykes tarė Yoongi.
- Gerai, gerai,- Jimin ramindamas Yoongi tarė. Žvilgčiojau į Lisa kuri valgė ir žiūrėjo į mane , o Jennie ji žiūrėjo į Yoongi ir juokiesi.
- Norite arbatos ar kavos?-maloniai paklausė Jennie.
- Arbatos prašyčiau,- nusišypsavau Lisai. Jennie nubėgo prie virdulio ir pradėjo daryti arbatą. Yoongi ir aš atsisėdome ir žiūrėjome į Jimin ir Rose.
- Kas tarp jūsų?- klausė surimtėjas Yoongi.
- Nieko,- nusišypsodamas Rosei tarė.
Jennie priėjo ir padėjo puodelį ant stalo.
- Ačiū,-padėkavau.
- O, ponas blogiukas dar nepasakė ar jis nori arbatos ar kavos, tai ko pageidausi?- atsurėmusi į sieną ir žiūrėdama į Yoongi tarė.
- Ponia blogiuke, aš norėčiau arbatos jei galiu,- nusišypsodamas Jennie tarė.
Jennie padariusi arbatą Yoongi padėjo ant stalo ir prisidėjo prie mūsų.
- Jiminie,- kreipiausi į jį. Jimin pakėlė galvą ir žiūrėjo į mane.
-Kodėl čia atėjai?- klausiau.
- Šeip, jūsų namuose nebuvo, tai ką galėjau veikti?- atsakė Jimin.

*Jennie*
Ugh, jie vėl atėjo. Viskas buvo tylų, bet Yoongi pertraukė tylą.
- Jennie, jūs vienos gyvenate?-paklausė Yoongi. Mano širdis sustojo, tie prisiminimai mane žudo. Jaučiau kaip mano akys pradėjo ašaroti, bet stengiausi jų neišleisti.
- G-galiu į tuoletą?- mikčiodama tariau. Rose palinkčiojo galvą. Lipau laiptaus, kuo daugiau lipau tuo labiau verkiau. Galva svaigo, galvojau, kad išvirsiu, bet stengiausiu pastovėti ant savo kojų. Tas klausymas nelabai primena šeimyną, bet man visi tokie klausimai primena tai. Įėjusi į kambarį, o ne į tuoletą, uždariau duris ir atsisėdau. mano vaizdas visas liejosi ir nebuvo ryškus. Išgirdau žingsnius, mąsčiau, kad ten buvo Rose arba Lisa, bet ten buvo tai ko aš nesitikėjau.
-Tau viskas gerai?- ramus balsas paklausė manęs. Patraukusi akis nuo sienos pamačiau Yoongi stovintį prie durų. Nusivaliau savo ašaras ir atsakiau.
- Kodėl tau rūpi?- klausiau. Yoongi nusikikeno ir nieko man neatsakė.
- Kodėl verki?- klausė manęs ignoruodamas paklaustą klausimą. Yoongi atsisėdo šalia manęs ir žiūrėjo į mane kol aš vos sugebėjau žvilgtelti į jo akis.
- Tu nežinai mūsų vaikystės Yoongi,- vis valydama ašaras tariau.