Neišeik •fanfiction• | Blackpink•BTS |

7 dalis

*Rose*

Vis dar negaliu patikėti, kad Jennie davė mano numerį Jimin'ui. Dabar turiu jo laukti. Sedėjau prie telefono, kol išgirdau keistą krabždesį sklindantį iš balkono.
- Jis turbūt atėjo,- tariau eidama šalia balkono. Žvilgčiojau savo akimis ir mačiau jį stovintį su TOBULA šypsena.
- Labas,- tarė įlipdamas į mano balkoną.
- Labas,- žiūrėjau į jo veiksmus.
- Įsitaisyk kaip namuose,-tariau atsisėsdama ant savo lovos. Jimin nusimovė savo švarką ir atsisėdo šalia manęs.
-Tai, ko norėjai?- klausiau žiūrėdama į jo akis.
- Na,- Jimin paėmė manąsias rankas ir žiūrėjo man į akis. Jaučiau kaip mano širdis pradėjo plakėti greičiau.
- Norėjau pasakyti tau paslaptį kurios nebegaliu laikyti, žinau, kad nesutiksi, bet bent išklausyk, nes nenoriu tavęs prarasti,- susikaupęs tarė Jimin.
- Tu ma- pertraukė jį į kambarį įėjusi Jennie.
- Kas čia vyksta?- suirzusi tarė Jennie.
Mes į ją atsisukome.
- Jimin norėjo kažką pasakyti man,- tariau šyptelėdama jam.
- Aišku, nesupyksi jeigu šoksiu tavo šokių salėje?- atsirėmdama į sieną tarė Jennie.
- Aišku, kad ne. O kas tavo salej nutiko?- susirupinusi paklausiau.
- Aš neberandu mano salės durų rakto,- atsidususi atsakė.
Aš atsistojau, iš stalčiaus paėmiau raktą ir daviau Jennie.
- Tik nuo mano salės rakto nepamesk,- nusijuokusi pasakiau.
- Pasistengsiu!- eidama prunkštelėjo.
Aš uždariau savo kambario duris taip pat jas ir užrakinau, kad nesugalvotų vėl kažkas ateiti. Atsisėdau ant lovos ir žiūriu Jimin į akis.
- Tai ką norėjai pasakyti,- nusišypsojau.
- Tu man patinki,- rimtai pasakė Jimin.
- Jimin, po tiek metų tu išdrįsti man prisipažinti meilėje? Aš ne tokia kokią tu matai. Bet jei aš tau patinku, aš būtinai pagalvosiu ar galime būti kažkas daugiau nei draugai.
- Ačiū, kad supratai mane. Tik norėčiau paklausti, kodėl tu taip elgiesi su vaikinais?- paklausė Jimin.
- Kaip elgiuosi?- sutrikau.
- Taip neprisileidi, vengi mūsų.
- Na, mes su Jennie nemėgstam vaikinų, o ypač žaidėjų. Kažkaip yra tokia baimė, jog tave paliks, o širdyje išlieka skausmas. Nežinau. Bet Lisa, ji visai kitokia, ji tiesiog pametusi galvą dėl Taehyung. Ir pastebėjau, kad Jennie kartais užsisvajoja tai manau jūs esate ta priežastis, kodėl jos taip elgiasi, o man nepatinka,- nežinodama kodėl viską jam išpasakojau jam ir pradėjau ašaroti.
- Dėl Jisoo mirties... Dėl tėvų žūties... Likom tik mes, tryse...- kai tai pasakiau Jimin mane apsikabino ir pradėjo glostyti nugarą.
- Viskas gerai, aš šalia,- guode Jimin.
- Nieko, tu neprivalai manęs guosti,- nusivaliusi ašaras pasakiau.
- O jeigu aš noriu ir tu man rūpi?- netikėtai šovė tokius žodžius.
- Kaip suprast?- šiek tiek atsitraukusi nuo jo paklausiau.
- O taip ir suprast, kad tu man patinki, Rose. Aš nejuokauju,- atsakė Jimin.
- Tai tu man nemelavai...,- tai pasakiusi nusisukau nuo jo.
Bet jis atsuko mano veidą į save.
- Nesislėpk nuo manęs,- nusišypsojo ir aistringai pabučiavo. Ne iškart atsakiau į bučinį nes buvau visiškai sutrikusi, bet jis priverte mane pasiduoti ir atveriau burną. Mūsų liežuviai kovojo. Jo putlios lūpos ir tas jausmas. Keista, bet man patinka. Netrukus atsitraukėme.
- Ar eisi su manimi į pasimatymą?- paklausė jis.
- Šįkart negalvosiu o tiesiog pasakysiu, kad eisiu,- nusišypsojau. - Nori aprodysiu tau savo namus?- paklausiau.
- Noriu,- pasakė Jimin ir nusišypsojo savo ta nuostabiaja šypsena.
Atsistojome nuo mano lovos, aš atrakinau duris ir išėjome į kolidorių kuriame buvo 11 durų.
- Na ir daug čia kambarių,- su nuostaba tarė vaikinas ir surakino mūsų pirštus. Aš šiek tiek pasimečiau, bet pripratau.
Jau perėjome 10 kambarių. 4 įrašymų studijas, 4 šokių sales ir 3 mūsų asmeninius kambarius. Liko viena šokių salė kurioje mes šokame visos trys. Aš atrakinau duris ir mes įėjome.
- Tai jūs čia šokat?- paklausė Jimin.
- Visos trys,- nusišypsojau.
- Šoksi?- paklausė vaikinas.
- Dabar?- susiraukiau.
- Taip, dabar,- nusišypsojo velniška šypsena.
- Nesišypsok taip,- išsigandusi pasakiau.
- Kodėl gi ne?- jam pasakius į salę įėjo Jennie su Lisa.
- Sveikos, nemiegat?- nusišypsojau.
- Ne, ka norėtum pašokti?- pakilnojo antakius Jennie. Ji nekreipia dėmesio į Jimin, bet Lisa... ji tik ir žiūri į jį.
- Jimin, sėskis ir žiūrėk. Pats prašei, kad pašokčiau. Jis nusišypsojo ir nuėjo atsisėsti ant kėdės. Aš pajungiau dainą susistojom į vietas ir pradėjome šokti.

( Įsivaizduokit, kad kairėje - Lisa, viduryje - Rose, dešinėje - Jennie. Žiūrėti iki 1:08 )

Kai baigėm jis pradėjo ploti ir plačiai šypsotis.
- Tai gal ir tu norėtum ką nors sušokt?- šiek tiek uždususi paklausiau priėjusi prie jo.
- Gal,- atsistojo, įsijungė muziką ir taip pat pradėjo šokti.

O dieve tu mano.... Negaliu patikėti ką aš kątik pamačiau. Nors keista, kad šokam naktį, bet kai nesimiega... Kai jis baigė šokti jis krito ant žemės, o mes kaip išprotėjusios pradėjome ploti.
- Kaip gražiai šoki,- tariau nusišypsodama jam.