Viena galimybė

Pirmas skyrius

Sėdėdama prabangiame laukiamajame Nina Gomes žiūrėjo į matimėmis chromo raidėmis ant sienos priešais išraitytą pavadinimą.
Pramonės ir labdaros fondas „Ribeiro”
Vėl sukilo baimė. Tik skrisdama į Rio de Žaneirą lėktuve perskaičiusi apie viršininko jai paskirtą labdaros projektą suprato,kad tai daug didesnės organizacijos dalis. Organizacijos,kurią įkūrė ir kuriai vadovavo Lukas Ferreira. Pavadinimas Ribeiro- aiškiai jo motinos ir tėvo pavardžių junginys. O Ninos einamos pareigos nesuteikė teisės reikalauti, kad tokia informacija jai būtų suteikta anksčiau.
Dabar ji sėdėjo štai čia, šalia vadovo kabineto, ir laukė,kol ją pakvies vyras, turintis neabejotiną teisę jos nekęsti. Lukas Ferreira neatleido jos prieš daug mėnesių,kai ji vos įsidarbino įmonėje? Juk jis turėjo tai žinoti? Ninai dingtelėjo klastinga mintis-gal Lukas suplanavo suteikti apgaulingą saugumą, o paskui įspūdingai sugniuždyti? Tai būtų neapsakomai žiauru, bet šis žmogus negalėjo jausti jai nieko daugiau, tik panieką. Nina jam skolinga.
Jos karjera labdaros srityje netrukus baigsis nė neprasidėjusi. Panika sumišo su pasiryžimu. Juk praėjo nenažai laiko. Net jei tai sudėtingas Luko Ferreiros keršto planas, sukurtas vos sužinojus,kad ji įsidarbino jo vadovaujamoje įmonėje, Nina galėjo pamėginti jį įtikinti,kaip dėl visko gailisi.
Ninai nespėjus apgalvoti savo veiksmų, pro dešinėje atsivėrusias duris išėjo elegantiška šviesiaplaukė pilku kostiumėliu.
-Panele Gomes,ponas Ferreira nori jus matyti. Nina stipriai suspaudė rankinuką. Magėjo atkirsti: Bet aš nenoriu jo matyti! Tik negalėjo taip pasakyti. Negalėjo ir pabėgti. Savo daiktus paliko iš oro uosto atvežusiame automobilyje.
Vangiai atsistojo ir vos išsilaikė ant kojų priblokšta ryškaus prisiminimo: Lukas Ferreira kruvinais marškiniais, pamušta akimi ir prakirsta lūpa. Tamsi barzdelė dengė sutinusius žandikaulius. Jis stovi už kalėjimo kameros grotų, atsirėmęs į sieną, susimąstęs ir grėsmingas. Staiga pakelia galvą ir įsmeigia į ją tamsiai mėlynas akis, veidą užlieja ledinė neapykanta.
Jis išsitiesia, prislenka prie grotų ir pirštais jas suspaudžia taip stipriai,lyg tai būtų jos kaklas. Sukaustyta žvilgsnio Nina sustingsta negyva.
-Būk prakeikta, Nina Gomes. Geriau nebūčiau tavęs sutikęs,-išspjauna jis.
-Panele Gomes? Ponas Ferreira laukia.
Griežta ir kapota kalba nutraukė Ninos prisiminimus ir ji prisivertė žengti į priekį, kol, apsilenkusi nesišypsančią moterį, pateko į prabangų kabinetą.
Už nugaros tyliai užsidarius durims širdis daužėsi kaip pašėlusi. Kelias sekundes Nina nieko nematė, tik milžinišką langą, pro kurį atsivėrė nuostabus miesto vaizdas.
Tolumoje tyvuliavo tamsiai mėlyni Atlanto vandenys,o krante akį traukė du Rio de Žaneiro simboliai: Cukraus Galvos kalnas ir Kristaus Atpirkėjo statula ant Korkovado kalno viršūnės. Palei pakrantę driekėsi daugybė aukštų pastatų. Panorama atėmė žadą.
Vaizdą užtemdė vyras, įsibrovęs į regėjimo lauką. Lukas Ferreira. Praeitis susiliejo su dabartimi ir Nina vėl atsidūrė tame naktiniame klube,kuriame jį sutiko.
Tamsioje ir prabangioje klubo aplinkoje jis atrodė aukštas ir išdidus. Ir ramus. Pirmą kartą matė tokį ramų,bet valdingą žmogų. Jį supo minia. Vyrai žiūrėjo pavydžiai ir įtariai,o moterys- geidulingai.
Luko drabužiai nebuvo kitokie nei aplinkinių-vilkėjo tamsų kostiumą ir marškinėlius atviru kaklu, bet jį išskyrė antgamtiška ramybė ir neįtikėtina charizmatiška trauka, kuri sužavėjo ir nespėjusią atsipeikėti Niną.
Ji sumirksėjo. Naktinio klubo prietema išsisklaidė. Nebegalėjo kvėpuoti. Kabinete pasidarė siaubingai tvanku. Lukas Ferreira pasikeitė.
Po minutėlės Nina suprato,kad tai dėl ilgesnių , šiek tiek išsitaršiusių plaukų ir tamsios barzdos. Dar vyriškesnis. Šviesūs marškinėliai atviru kaklu sukišti į tamsias kelnes-atrodė nenusakomai mandagus ir civilizuotas verslininkas, bet nuo jo sklido toli gražu ne tokia teigiama energija.
Lukas sukryžiavo rankas ant tvirtos krūtinės ir prabilo:
-Kokį velnią čia veiki, Gomes?
Nina žengė gilyn į erdvų kabinetą, nors mielai būtų pasukusi priešinga kryptimi. Kad ir kaip stengėsi, neatitraukė nuo jo akių.
Galiausiai prisivertė prasižioti ir elgtis taip,tarsi susitikimas jos nė kiek nesukrėtė.
-Pradedu dirbti pasaulio bendruomeninės labdaros lėšų surinkimo departamente.
-Jau nebe. Tu to nedarysi,-šiurkščiai atkirto Ferreira.
Nina paraudo.
-Kad vadovaujate šiai įmonei, sužinojau tik atskridusi.
Ferreira tyliai prunkštelėjo.
-Nelabai įtikinama.
-Tai tiesa,-sumurmėjo Nina.- Nė nenutuokiau,kad ši labdaros organizacija susijusi su Ribeiros fondu. Patikėkite, jei būčiau žinojusi, tikrai nebūčiau sutikusi.
Lukas Ferreira apėjo aplink stalą,Nina išpūtė akis. Nors buvo aukštas, jis judėjo grakščiai,neįtikėtina savitvarda tryško iš kiekvienos kūno poros. Tai žavėjo.
Susierzinęs jis prisipažino:
-Nežinojau,kad dirbi Atėnų biure. Nesirūpinu įmonės padaliniais užsienyje, tai daro pasamdyti profesionalai. Po šio įvykio tai pakeisiu. Jei būčiau sužinoję,kad jie tave pasamdė, būtum seniai atleista.-Lukas perkreipė lūpas.-Bet pripažįstu,kad suintrigavai, todėl liepiau tave atvežti čia, nepalikau oro uoste, kol būtum įlaipinta į atgalinį lėktuvą.
Taigi, Lukas nė nenutuokė, kad ji jam dirba. Nina sugniaužė kumščius prie šonų. Žeminanti arogancija dar smarkiau erzino.
Jis dirstelėjo į didžiulį platininį laikrodį any riešo.
-Turime penkiolika minučių,kol išvažiuosi atgal į oro uostą.
Tarsi nepageidaujamas siuntinys. Lukas Ferreira ją atleis.
Įtampa net spengė,tačiau Lukas įrėmė klubą į stalo kampą,tarsi tai būtų įprastas pokalbis.
-Taigi, Gomes, kokį velnią buvusi labiausiai ištvirkusi Europos grietinėlės atstovė veikia mažoje labdaros organizacijoje Atėnuose už minimalų atlyginimą?
Vos prieš kelias valandas Nina džiūgavo dėl naujojo darbo. Tai buvo puiki galimybė įrodyti itin globėjiškai šaimynai,kad susitvarkys pati. Svaigo nuo minties apie nepriklausomybę. Bet šis vyras pasistengs, kad ji netektų visko, dėl ko tiek kovojo.
Praeityje Nina garsėjo kaip nuokatinė Italijos vakarėlių dalyvė, apie nesibaigiančius jos akibrokštus žurnalistai rašė straipsnius, kuriuose viską išspūsdavo ir perdėdavo. Bet ji puikiai žinojo,kad po kiekviena antrašte buvo dalelė tiesos, todėl kaltė neapleido.
-Klausykite,-ji susierzino išgirdusi nuo gniaužiamų emocijų ir praeities išgyvenimų prisiminimo virpantį balsą,-supranta,kad manęs nekenčiate.
Lukas Ferreira nusišypso,bet išraiška liko rūsti.
-Nekenčiu? Tu sušvelnini, Gomes. Neapykanta toli gražu nenusako to,ką tau jaučiu.
Dar vienas skausmingas prisiminimas: sumuštą ir surakintą Luką italų policija tempia į žmonių pilną furgoną,o jis burba Serenai: Pakišai mane,kale. Ją irgi netrukus įsodino į policijos automobilį,nors ir be antrankių.
Policija visus nuvežė į nuovadą. Lukas mėgino išsilaisvinti iš tvirtų policininkų rankų ir užsidirbo smūgį į pilvą. Nina sustingo iš nuostabos.
Prieš pradingdamas furgone jis sumurmėjo: Gelbėdama save ji įkišo narkotikus man.
Nina pamėgino nuvyti nemalonius prisiminimus.
-Pone Ferreira, ne aš įkišau tuos narkotikus jums į kišenę. Nenumanau,kas tai padarė,bet tikrai ne aš. Po visko mėginau su jumis susisiekti,bet išvykote iš Italijos.
Lukas bjaurėdamasis prunkštelėjo.
-Po visko? Tiksliau, kai grįžai apsipirkusi Paražiuje? Mačiau nuotraukas. Išvengti teismo už narkotikų laikymą ir tęsti hedonistinę egzistenciją buvo pagrindinis tos savaitės tikslas, tiesa?
Nina negalėjo paneigti tiesos. Nors nebuvo tiesiogiai kalta, šis vyras nukentėjo dėl trumpalaikio jųdviejų romano. Prieš akis prabėgo nemalonios to meto antraštės:„Naujas Gomes meilės objektas?”, „Brazilas milijardierius Ferreira sučiuptas su narkotikais per reidą prabangiausiame Florencijos naktiniame klube Nuopolis”.
Jai nespėjus apsiginti Lukas atsistojo ir ėmė žingsniuoti artyn, aiškiai parodydamas ūgio ir sudėjimo pranašumus. Jai išdžiūva burna. Priėjęs gana arti Lukas lediniu žvilgsniu permetė Niną nuo galvos iki kojų ir pašaipiai iškošė:
-Vėl tas pats nevykęs pasiteisinimas dėl suknelės.
Niną išmūšė karštis prisiminus, kaip tą vakarą buvo apsirengusi. Kaip rengėsi kas vakarą. Ji dar kartą pamėgino,nors buvo aišku, kad pastangos pasiaiškinti bevaisės.
-Neturėjau nieko bendra su tais narkotikais. Prisiekiu. Tai buvo siaubingas nesusipratimas.
Kurį laiką Lukas nepatikliai stebeilijo, paskui užvertęs galvą taip netikėtai nusikvatojo,kad Nina krūptelėjo.
Kai akys vėl susitiko, vyro žvilgsnis vis dar spindėjo lediniu liksmumu,o jausmingos lūpos šaltai šypsojosi.
-Turiu pripažinti-esi drąsi, jei atėjusi čia tvirtini,kad esi nekalta.
Nine suleido nagus sau į delnus,bet nė nepajuto skausmo.
-Tai tiesa. Žinau,ką galvojate..
Ji nutilo ir nustūmė šalin prisiminimą,kad taip galvojo visi. Ir visi klydo.
-Nevartojau tokių stiprių narkotikų.
Linksmumas,nors ir rūstus, dingo iš Luko Ferreiros veido.
-Užtenka gintis. Dailioje rankinėje nešiojaisi stipriausius narkotikus ir, vos išvydusi policiją, įkišai man į kišenę.
Niną supykino,ji atsakė:
-Spūstyje ir sumaištyje tai padarė kažkas kitas.
Ferreira visai priartėjo prie Ninos,nurijusi seiles, pažvelgė į jį. Pasijuto sukatusi.
Žemas Luko balsas gundė.
-Ar reikia priminti,kokie artimi buvome tą vakarą,Nina? Kaip paprasta tau buvo atsikratyti tų neteisėtų dalykų?
Nina puikiai prisiminė tvirtai jos liemenį appglėbusias Luko rankas,kol buvo apkabinusi jo kaklą. Jos lūpos buvo jautrios ir išbrinkusios, kvėpavimas greitas. Į šokių aikštelę įpuolė kažkoks Ninos pažįstamas ir sušnibždėjo:Policijos reidas.
Lukas Ferreira manė,kad per tas kelias sekundes prieš kylant sumaiščiai jai užteko sveikos nuovokos įbrukti jam į kišenę narkotikus?
-Neabejoju,kad per daugybę metų puikiai išlavinai tą judesį,todėl nieko nepajutau,-neatlyžo jis.
Lukas atsitraukė ir Nina giliai įkvėpė. Vyras apėjo aplink ją ir jos oda pašiurpo. Serena jautė jo žvilgsnį ir norėjo pasitaisyti kostiumėlį,nes drabužis varžė.
Ji užsimerkė ir vėl atsimerkė,tada atsisuko.
-Pone Ferreira, tik prašau galimybės...
Jis pakėlė ranką ir Nina nutilo. Vyro veido išraiška buve nebe rūsti,o bejausmė.
Lukas spragtelėjo pirštais,tarsi kažką supratęs.
-Žinoma! Juk tai dėl tavo šeimos, tiesa? Tai jie pakirpo tau sparnus. Markusas Ksenakis ir Tomas Demarkas nepakęstų,jei grįžtum prie ankstesnio palaido gyvenimo būdo, be to, vis dar nesi pageidaujama tuose socialiniuose sluoksniuose,kuriuose anksčiau sukaisi. Po nešvarių tėvo darbelių jums su seserimi teko atsistoti ant savo kojų.
Pasibjaurėjimas išjreipė griežtus Luko bruožus.
-Po to,ką padarė, Andrėjas Gomes niekada nebegalės pasirodyti viešumoje.
Ninai svaigo galva. Jai tikrai nereikėjo prisiminti apie tėvo nusižengimus ir korupcijos bylas. Bet Lukas dar nebaigė.
-Manau,kad taip elgiesi pagal kažkokį slaptą susitarimą, kad įrodytum naujajai savo šeimynai,jog pasikeitei. Tik mainais į ką-reguliarias išmokas? Rūmus Italijoje-savo nuodėmių gimtinėje? O gal pasiliksi Atėnuose, kur tavo suterštos reputacijos smarvė ne tokia aitri? Ten bent būsi nuolat globojama sesers,kuri,jei gerai pamenu,visada srėbdavo tavo užvirtą košę.
Lukui prakalbus apie jos šeimą,o ypač seserį, Ninos nugarą nudegino karštis. Šeimos nariai jai buvo viskas, negalėtų jų nuvilti. Jie išgelbėjo ją. Tik to šis šaltas ir kaltinantis vyras niekada nesuprastų.
Nina jautėsi išsekusi nuo šoko vėl pamačius Ferreirą, akių vokai apsunko ir ji pavargusiu balsu atkirto:
-Mano šeima su tuo neturi nieko bendro. Kaip ir su jumis.
Lukas nepatikliai dėbtelėjo.
-Tikrai turi. Ar prižadėjai įmonei dosnią savo šeimos paramą,kad pakiltum karjeros laipteliais?
Paraudusi Nina dusliai išspaudė:
-Ne,žinoma ne.
Tai,kad ji vengė žvilgsnio,Lukui rodė ką kitą. Užtektų tik menkiausios užuominos, ir vien tik Ninos įbrolio Tomo Demarko arba sesers vyro Markuso Ksenakio globa užtikrintų labdaros fondui pajamas daugybę metų. Kad ir koks Lukas būtų turtingas, fondui reikėjo užsigarantuoti pajamas. Šleikštu, kad jo paties darbuotojai taip lengvai paperkami. Kraujas užkaito, ir Lukas atsitraukė.Bjauru.
-Nesiruošiu visų įtikinėti,kad pasikeitei.
Nina tylėjo, jos gerklė virpėjo tarsi neišstumdama norimų žodžių. Lukas nejautė gaikesčio. Dabartinė Nina smarkiai skyrėsi nuo moters, kurią jis sutiko prieš septynerius metus,kuri buvo linksma,viliojo ir provokavo. Prieš jį stovinti moteris atrodė blanki,tarsi atskubėjusi į pokalbį dėl darbo draudimo bendrovėje. Tankūs gundantys tamsūs plaukai susukti į senamadišką kuodelį. Bet netgi tai, taip pat ir griežtas tamsus kostiumėlis neužtemdė pribloškiančio natūralaus grožio ir kiauriai skrodžiančių žydrų akių.
Tas žvilgsnis pervėrė Luką vos Ninai įžengus į kabinetą,nors jis kelias sekundes ją apžiūrinėjo nepastebėtas. Griežto kirpimo kelnės nepaslėpė nuostabių ilgų kojų, šilkinė palaidinė aptempė dailiai suspaustas krūtis.
Šleikštu. Negi jis dar nepasimokė? Nina Gomes turėtų pulti ant kelių ir nusižeminusi atgailauti,kad apvertė jo gyvenimą aukštyn kojomis,bet jai užteko įžūlumo gintis: Mano šeima su tuo neturi nieko bendra.
Guvus protas šalia šios moters apsiblausdavo. Kodėl jį apskritai domino Ninos paskatos? Jam tai nė kiek neturėtų rūpėti. Juk seniai patenkino savo smalsumą.
Lukas sukando žandikalius.
-Užteks. Automobilis lauks tavęs lauke ir nuveš atgal į oro uostą. Nuoširdžiai tikiuosi daugiau niekada tavęs nepamatyti.
Kodėl taip sunku atplėšti nuo jos akis? Pyktis ir savigraža perliejo Luką,apėjęs apie Niną jis nužingsniavo prie stalo,tikėdamasis išgirsti trinktelint duris. To neišgirdęs atsisuko ir šiurkščiai tarė:
-Nebeturime daugiau apie ką kalbėti.
Jis nenorėjo pripažinti pastebėjęs,kad Nina dar smarkiau išblyško. Tai jam nė motais. Luikui nerūpėjo jokia moteris. Nina lėtai nurijo seiles ir jos ilgas dailus kaklas sujudėjo, švelniai kimus balsas,vos persmelktas itališko akcento,perskrodė tylą.
-Suteikite vienintelę galimybę. Prašau...
Lukas pravėrė burną ir vėl sučiaupė. Apstulbo. Niekas nedrįso abejoti jo sprendimais. Iki šiol. Ir dabar ši moteris? Nina Gomes negalėjo turėti nė menkiausios vilties,kad Lukas persigalvos. Vien dėl to,kad ji vis dar stypsojo kabinete,jo nervai įsitempė iki pat galiukų ir tai beprotiškai erzino.
Užuot pripažinusi pralaimėjimą ir atsitraukusi, Nina žengė artyn ir nutolo nuo durų. Luką užvaldė nenumaldomas troškimas susikeikti ir pripulti prie jos, persimesti ją per petį ir ptraukti iš savo erdvės. Kaip tik tą akimirką pasąmonėje iškilo prie jo prisispaudusio šios moters kūno prisiminimas, švelnių lūpų,pasidavusių valdingam bučiniui, vaizdas,ir jam į kirkšnis priplūdo kraujo.
Tebunie prakeikta. Ragana...
Nina sustingo kitapus stalo. Žydros akys išplėstos,išdidi tarsi karalienės laikysena išryškino nepriekaištingą figūrą.
Ji suspaudė rankas priesais save taip,kad net pabalo krumpliai, ir žemu balsu prabilo:
-Kad ir ką galvotumėte, pone Ferreira, atvažiavau čia kupina geriausių ketinimų dirbti jūsų labdaros fonde. Padarysiu viską,kad įrodyčiau pasiryžimą.
Toks atkaklumas dar labiau suerzino Luką. Ypač droviai ištarti žodžiai:Pone Ferreira.
Jis nuleido ant krūtinės sukryžiuotas rankas ir, atsirėmęs į stalą,palinko į priekį.
-Tavo dėka,turėjau iš naujo susikurti reputaciją ir užsitarnauti žmonių pasitikėjimą savo labdaros fondu, ką jai kalbėti apie gerą mano šeimos kalnakasybos verslo vardą. Prireikė daugybės metų,kad atitaisyčiau tos vienos nakties žalą. Ištvirkauti gal ir smagu, kaip pati žinai,bet gėda dėl stipriausios grupės narkotikų vartojimo taip lengvai nepasimiršta. Tiesa ta,kad vos spaudoje pasirodžius mūsų nuotraukoms iš naktinio klubo nebeturėjau jokios galimybės apsiginti.
Lukui pervėrė širdį prisiminus,kaip jis užstojo Niną nuo policijos ir detekryvų, užplūdusių klubą,o ji tikriausiai būtent tada ir įkišo narkotikus į kišenę.
Prisiminė paparacų nuotraukas,kuriuose ji užfiksuota parduotuvėse Paryžiuje,kai jis paliko Italiją su gėdos šleifu, ir balsą persmelkė nusivylimas:
-O tu, viską pamiršusi,toliau gyvenai atsidavusi malonumams. Ir dar turi įžūlumo tikėtis,kad leisiu tavo vardą minėti šalia savojo?
Nors atrodė neįmanoma, Nina dar labiau išbalo, demonstruodama savo pusiau anglų kilmės motinos,klasikinės šviesiaodės anglų gražuolės genus.
Lukas išsitiesė.
-Bjauru.
Šis žodis Niną smarkiai įskaudino, nors taip neturėjo nutikti. Kažkas širdyje vertė teisintis, ji taip ir padarė.
Tamsių kaip kieti safyrai Luko akių neveikė karštis, šaltis ar maldavimas. Jis teisus.  Šis vyras nesuteiks antros progos. Tikėtis,kad išklausys,tik naivi iliuzija.
Kabinete dvelkė ledu,nors diena buvo saulėta. Lukas Ferreira tylėdamas stebeilijo į Niną. Jai suspaudė skrandį. Jis neištars daugiau nė žodžio, viską jau pasakė. Tik žiūrės, kaip ji kankinasi. Parodys, kaip stipriai jos nekenčia,-tarsi ji to nežinotų.
Galiausiai Nina pripažino pralaimėjusi ir apsisukusi nužingsniavo prie durų. Viltis išblėso. Ji vos kilstelėjo smakrą ir žengė nebeatsigreždama,nes nenorėjo dar kartą išvysti tos akmeninės veido išraiškos. Tarsi ji būtų purvas ant šio vyro bato nosies. Pagaliau atidarė duris ir,užvėrusi jas už savęs, pamatė laukiančią Luko padėjėją. Ši, be abejo, žinojo vadovo planus dar prieš Ninai atvykstant. Be žodžių pydėjo žemyn. Pažeminimas pasiekė apogėjų.
Po dešimties minučų Lukas kažkam piktai aiškino telefonu:
-Paskambink,kai tik ji įlips į lėktuvą ir šis pakils. Pakalbėjęs apsisuko aukštoje kėdėje veidu į miestą. Kraujas vis dar kunkuliavo iš pykčio ir jaudulio. Kodėl pasidavė keistam troškimui vėl susitikti su ta moterim akis į akį? Tai tik dar kartą parodė,kad ji traukia jį. Lukas sužinojo,kad Nina pakeliui į Rio,kai pranešė padėjėja. Jau buvo per vėlu ką nors keisti.
Nina Gomes. Nuo vardo darėsi kartu burnoje. Bet veizdas,lydintis šį vardą,toli gražu nekartus. Jis provokavo. Lukas prisiminė,kaip pirmą kartą pamatė ją Florencijos naktiniane klube.
Lukas žinojo,kas ši mergina. Visi Florencijoje žinojo apie seseris Gomes-jps garsėjo aristokratišku grožiu, tamsiais plaukais ir žydromis akimis, gausiu šeimos turtu,kurio istorija siekė viduramžius. Nina buvo spaudos numylėtinė. Nors gyveno palaidai,žurnalistai liaupsino jos peolgius ir troško vis daugiau.
Mergina nuolat garsėjo savo žygiais: triukšmingais savaitgaliais Romoje, po kurių viešbučiai būdavo nusiaubti,o darbuotojai įsiutę. Pašėlusiomis kelionėmis privažiu lėktuvu į Artimuosius Rytus pas tokį pat ištvirkusį šeichą, kuris organizuodavo vakarėlius draugams iš Europos. Vaizduotos įvarios jos girtumo ir paleistuvavino stadijos tik dar labiau garsino šokiruojančią jos reputaciją. Pirmą kartą Lukas pamatė Niną vidury šokiu aikštelės,vilkinčią kažkuo,ką tik simboliškai pavadintum suknele. Auksinės medžiagos gabalėlis be petnešėlių,kurio kutai vos dengė įdegusių šlaunų viršų. Ilgi tamsūs plaukai,išsidraikę ant pečių ir nugaros,siūbavo ant gundančiai putlių krūtų. Bendraamžiai varžėsi dėl jos dėmesio ir nesėkmingai mėgdžiojo prabangų išskirtinumą.
Iškėlusi rankas Nina siūbavo pagal pasaulinio garso didžėjaus laidžiamos muzikos ritmą ir buvo tarsi pačios jaunystės,žavesio ir grožio simbolis.
Grožio,dėl kurio brandūs vyrai suklupdavo iš susižavėjimo. Ninos grožis viliojo į pražūtį.
Lukas suspaudė lūpas. Jis įrodė niekuo nesiskiriantis nuo kitų mirtingųjų vyrų,kai pats pasidavė vilionėms. Prisiėmė atsakomybę už tai,kad buvo tame klube. Bet nuo tos akimirkos,kai Nina viliojančiai siūbuodama klubais atsistojo priešais ,matė kaip pro miglą. O Lukas ne iš tų,kurie lengvai apsvaigdavo. Kad ir kokia pribloškianti būtų moteris. Luko gyvenimo pagrindas buvo sysikaupimas ir tikslumas-jis turėjo dar daug pasiekti.
Bet didžiulės ir ryškios žydros akys deginte degino,suvirpindamos kiekvieno nervo galūnę ir priversdamos pamiršti rūpesčius. Jos oda buvo nepriekaištinga,o šiek tiek ereliška nosis-aukštos kilmės įrodymas. Luką sužavėjo Ninos lūpos,tarytum idealiai išraižytis profesionalaus skulbtoriaus-nei per stpros ,nei per plonos,tarsi subtili nuodėmingumo ir vos tramdomi geidulingumo užuomina.
-Ar nežinai,kad spoksoti nemandagu?-koketavo ji
Užuot tuojau pat apsisukęs ir išėjęs dėl jos reputacijis ir atogancijos,Lukas,įkaitusiam kraujui deginant kūną,švelnia sumurkė:
-Turėčiau būti aklas,kad nesusižavėčiau. Gal norėtum išgerti?
Ji krestelėjo galvą ir Lukui pasirodė,kad įžvelgė kažką pažeidžiamo ir pavargusio tose stulbinančiose žydrose akyse,bet tikriausiai tai tebuvo mirgančių šviesų apgaulė,nes ji gundančiai atsakė:
-Mielai.
Prisiminimų nuotrupos dingo Lukui iš pasąmonės. Jis siuto,kad net dabar,vos pagalvojus apie Niną,kūnas sureaguodavo. Prabėgo septyneri metai,bet jį vis dar degino pyktis ir aistra kaip ir tą naktį. Žeidžiantis ir žeminantis derinys.
Juk jis ką tik kuo aiškiausiai parodė Ninai Gomes,ką apie ją galvojo,ir atleido šią moterį iš darbo. Bet kodėl gi nejautė triumfo džiaugsmo? Kodėl kankino įkyri nuojauta,kad tai dar ne pabaiga, ir kodėl nenoromis žavėjosi ,kad ji nepabėgo,o išdidžiai pakėlusi smakrą išėjo?