Heartbroken { BTS , Jungkook fanfiction, story } ♡

9...

Verkiau valandas ir valandas, bet staiga išgirdau garsų durų trenkimą.
- Kas tokiu laiku nusprendė grįšti?- klausiau savęs. Nusileidęs žemyn, pamačiau ją. Tik pamatęs ją aš dar labiau suirzau ir pagriebiau jos riešą grubiai.

Lisa pov.
Grįžau pas juos, nežinojau kur beeiti ir tikrai nenorėjau miegoti gatvėje ir atrodyti lyg bombžė kuri ištikrųjų turi namus, bet pabėgo dėl "Menknekio". Maniau, kad tyliai nueisiu be jokio pagavimo į savo kambarį, bet atėjęs Jungkook žiūrėjo į mane be jokios emocijos ir jis atrodė labai pavargęs. Jis priėjo ir pagriebė mano riešą labai stipriai, kad net ainavau.
- Jungkook-ah, man skauda,- meginau traukti jo ranką nuo mano riešo.
Jis išsivedė mane į jų kiemą ir pasistatė mane priešais jį.
- Kodėl negrįžai!? aš tavęs ieškojau kelias valandas ir prasedėjau įsirėmęs į sieną ir verkdamas, kad tave praradau!- šaukė jis ant manęs. Aš nuleidau galvą ir pyliau savo sūrias ašaras.
- AŠ TAVE MYLIŲ!!! BET TAU, TAU VISAI NESVARBU MANO EMOCIJOS IR MANO MEILĖ TAU!!!- jis pradėjo verkti stipriai ir pradėjo spausti mano ranką dar stipriau.
- JEIGU MANE MYLI, KODĖL TU JĄ PABUČIAVAI!!??- negalėjau išlaikyti žodžių kurie viską pradėjo.
- Nes, nes, ji mane pabučiavo, bet tu niekada nesuprasi manęs niekada ir netikėsi manimi!- tarė sušaukdamas.
- Žinai Lisa, mes nebedraugai, eik gyvent kur nori kaip mums sakei po šalta žeme,- Jungkook nusisuko ir nuėjo į vidų palikdamas mane vieną. Bėgau paskui jį, bet jis įėjęs į vidų užrakino duris ir paliko man šalti lauke.
- Aishh, mat ne kvailas,- meginau atidaryti užrakintas duris. Pameginau dar du kartus atidaryti jas, bet neapsimokėjo. Nuėjusi į jų kiemą pamačiau keliems žmonėms atsisėsti supynes tai aš nusprendžiau nakvoti.

Atsikėliau kai mane palietė kažkas. Pajutau, kad kažkieno rankos buvo šaltos ir drebančios.
- Lisa! Ką tu čia veiki?- pramerkusi labiau akis pamačiau, kad ten buvo Yoongi pilnas nesupratimo. Atsisėdau ant tos supynės ir patapšnojau į supynė kviesdama jį prisėsti.
Yoongi palinktelėjo galvą ir atsisėdo, bei davė man idealiuką. Papasakojau kas įvyko ir jis prisikaupė daug pykčio ir jau ruošiesi eiti į vidų, bet aš jį pasodinau atgal.
- Nereikia! Ačiū, kad tu rūpiniesi ir mane saugai, bet nereikia! Prižadinsi kitus ir man maloniau kai tu esi šalia,- laikydama jo šaltas rankas tariau.
- Gerai jau gerai,- atsisėdo atgal.
Yoongi pradėjo pasakoti, kad jie sprendžia kurti naują albumą ir ten blablabla... bet aš jo jau nebegirdėjau, nes tik užmerkusi akis pradėjau sapnuoti tai kas gali būti man rytoj...