Heartbroken { BTS , Jungkook fanfiction, story } ♡

Širdies sudaužymas

Atsikėliau nuo garsaus kalbėjimo virtuvėje.
-Kas ten vyksta?- paklausiau savęs.
Atsistojau ir leidausi žemyn.
Visi oppa's sedėjo ir kalbėjo su mergina, bei kitais.
- O! Lisa, atsikėlei!- sušaukė Jin.
Visi atsisuko į mane.
- Taip, kiek valandų?-su mieguistu veidu paklausiau aš.
- Jau puse pietų,-ištarė J-hope.
- Ką!?- ištariau biški šaukdama.
- Atsisėsk ir prisidėk prie mūsų,- pasakė Jin su šypsena.
Pabaigusi valgyti atsistojau ir padėkojau.
- Ačiū už maistą,- tariau su netikra šypsena.
- Prašom,- apsidžiaugęs ištarė Jin.
Lipau laiptais ir žiūrėjau žemyn. Įėjau į savo kambarį ir ten praleidau laiką pati viena
- Jungkook būdavo su manimi, bet ta pamaiva atėmė mano draugą-supykusi sumurmėjau.
Kambaryje žiūrėjau filmus, piešiau ir klausiausi BTS muzikos.
Klausiausi "save me" , bet į mano kambarį įžengė J-hope.
- Ko tokia be nuotaikos?- paklausė žiūrėdamas į mane.
- ... -nieko neatsakiau tiesiog žiūrėjau į jį.
- Supratau, tai apie Jungkook?- paklausė su šyptelėjimu.
- Nu gerai, taip- tariau žiūrėdama į telefoną.
-Nori sužinoti ką jis darė su ja?- paklausė.
Aš tik linktelėjau galvą.
- Na, jie kaip ėjo į p-pasimatymą,- pasakė labai lėtai paskutinį žodį.
- K-ką?- tvingčiodamai pasakiau.
- Taip, na mes taip mąstom, bet gal jis tik šeip praleido su ja laiką,- ištarė.
- O kada jie grįžo?
- Jie grįžo labai vėlai,-pasakė J-hope.
- A-aišku,-jaučiau kaip akyse kaupiesi ašaros.
- Bet viskas gerai,-tarė žvilgčiodamas į mane paskui jis atsisėdo ant lovos krašto.
- Tau jis patinka?- apsidžiaugęs tarė J-hope.
- KĄ!!? NE TIKRAI NE!! JIS TIK MANO DRAUGAS!!- šaukdama sakiau.
- gerai, gerai- su šypsena tarė jis.
- Tai aš einu jau, neužmiršk pavalgyti ir išlysk iš to kambario,- žiūrėdamas į mane ėjo link durų.
Jis išėjo, aš atsidūsau ir atsisėdau šalia lango žiūrėjau kaip ant lango krenta debesų ašaros.
-Gal tu man patinki?- ištariau žiūrėdama pro langą ir piešdama širdutė ant sušalusio lango.
Kalbėjausi su savimi kelias minutes, kol nusprendžiau pasiklausyti J-hope žodžių.
Apsirengiau patogiai:

Pasiėmiau skėti ir leidausi žemyn.
- Kur eini?-paklausė Yoongi.
- Einu įkvėpti gryno oro,- tariau eidama prie durų.
- Nu šeiptais gerai, nes tu jau gali nudvėsti tam kambarį visą dieną,- nusijuokdamas tarė.
- Yoongi baik!- supykusi užtrenkiau duris.
Lauke pila kaip iš kibiro, ne geras metas, bet Yoongi teisingai pasakė, viskas tamsu.
Ėjau su skėčiu ant galvos ir žiūrėjau į savo batus kurie buvo šlapi.
Ėjau pro centrą, daug žmonių praėjo pro mane. Sustojau eiti, nes pamačiau pažystama žmogų su mergina.
Meginau įsižiūrėti kas ten.
- J-jungkook..,- tariau su ašaromis akyse. Jis ją pabučiavo.
- Tai Veronica..- stovėjau vienoje vietoje apšalusi.
Jungkook ir Veronica atsisuko į mane, aš nusisukau ir pradėjau bėgti. Jaučiai kaip ašaros bėgo pro šonus.
Atsisukau ir mačiau Jungkook bėganti pas mane, bet aš bėgau tuoliau nuo jo. Jis mane sugavo ir apkabino mano nugarą.
- Eik nuo manęs,- tariau atitraukdama jį nuo manęs.
-Bet klausyk,- žiūrėjo į mane.
- Sakiau EIK!- tariau nežiūrėdama į jį.
- Bet,- megino paiimti mano riešą.
- EIK NUO MANĘS!! TA KVAIŠĄ ATĖMĖ MANO DRAUGĄ KURIS BŪDAVO VISADA ŠALIA MANĘS KAI MAN REIKDAVO!!- tariau verkdama vis stipriau.
- Ji ne kvaišą,- tarė supykęs.
Pažiūrėjau į jo mažas akis ir mačiau kaupančias ašaras. Vien pažiūrėjus į jo akis ir lūpas atsirandą galvoje visi prisiminimai, bei jo miela kiškio šypsena kuri padarydavo mane visada laimingą.
- Tu supranti kaip man skauda?- tariau eidama tuoliau nuo jo.
-...- jis neatsakė ,tiktais ant jo mielų žandukų pradėjo byrėti ašaros.
Aš nusisukau ir ėjau namo. Ėjau per lietų su tūkstantis ašarų kurios krenta kaip žvaigždės danguje.

Jungkook pov.

-Ką aš padariau? - tariau klaupdamasis ant kelių ir verkdamas iš savo visos širdies.
- Mano kiškuti!! Ką ji tau padarė?!- atbėgusi šalia manęs tarė ir glostė mano nugarą.
- PASIKLYSK MAŽA KALĖ,- tariau supykęs, atsistojau ir ją pastūmiau kuo toliau nuo manęs.
- Kas atsitiko? Reika dar vieno bučinio?- paklausė nusišypsodama.
- Nebekalbėk ir nelysk prie manęs,-tariau eidamas.
- Kiškuti!!- stovėjo vietoje ir žiūrėjo į mane.
- Aš ne tavo kiškis!-tariau ir išėjau iš jos akių

...