Skaitau jau gal kelias valandas neatitraukdama akių nuo knygos. Netgi valgyti vakarienės nenuėjau.
Kai kurie gali pagalvoti, kad esu kokia moksliukė, bet mano atsakymas būtų, tiesiog skaitau, nes knygose gali gyventi kaip kitas žmogus. Visada buvau fantazuotoja. Vaikystėje su broliu kurdavome pasakas apie mistines būtybes.
Tačiau dabar su broliu matomės rečiau, nes jam universitetas, o man 11 klasė. Laiko pasakoms nebeliko. Tačiau vakarais visada turiu laiko išeiti į gryną orą ir ant suopnių stebėti žvaigždes. Tai buvo lyg mano įprotis nuo 12 metų. Kartais ir su broliu išeiname stebėti žvagždžių, bet ir tai būna retai.
Krūptelėjau kai kažkas atidarė duris.
- Juk prašiau belstis, - piktai pasakiau ir pavarčiau akis.
- Tau reikia nueiti pavalgyti, - tarė brolis, - juk nenori ir vėl susirgti?
- Gerai jau, - garsiai atsidusau ir atsistojusi nušlepsėjau kartu su broliu į virtuvę.Virtuvėje dar vis sėdėjo mama su tėčiu.
Vos man įžengus pro virtuvės slenkstį, mama pakėlė į mane akis.- Ar kas nors nutiko, kad neatėjai vakarieniauti? - susirūpinusiu balsu paklausė ji.
- Ne, tiesiog užsiskaičiau.
- Moksliukė, - pasišaipė brolis žinodamas kaip nekenčiu šio žodžio.
- Užsičiaupk, - išrėžiau pro dantis.Atsisėdau prie stalo ir mama padėjo lazaniją.
Viską greitai suvalgiau ir atsistojusi nužingsniavau atgal į savo kambarį.- Mere, palauk! - sušuko Markas pasivydamas mane.
- Ko? - piktai paklausiau?
- Atleisk, kad mažai laiko skiriu tau. Juk pati supranti, mokslai.
- Žinau, Markai, žinau, - atsidusau ir nuėjau į lauką.Šiąnakt buvo labai gerai matyti žvaigždynai. Atsisėdau ant supynių ir šiek tiek pasisupdama pakėliau galvą į dangų.
Išgirdau šakos traškesį.
Staigiai atsisukau į tą pusę iš kur sklido garsas. Nieko nepamačiusi nusisukau.Krūptelėjau kai pajaučiau kažkieno prisilietimą. Prie manęs tupėjo prisiglaudęs juodas katinas.
- Ką čia veiki vakare? - paklausiau jo ir paglosčiau.
Katinas atsitūpė ant galinių letenų.
- Tau čia lauke būti nesaugu, - klyktelėjau kai išgirdau balsą sklindantį iš katino.
Išpūčiau akis ir įsistebeilijau į katiną.
- K-kaip tu kalbi? - išsigandusi paklausiau.
- Nes aš privalau tave saugoti...
YOU ARE READING
Tolima Paslaptis
FantasyMerilinetė naktimis lauke mėgsta stebėti žvaigždes. Ji niekada netikėjo jokiais vampyrais, angelais, vilkolakiais, bei raganomis. Bet kažkas pakeis jos nuomonę. Merilinetė turės pasirinkti tolimesnę savo ateitį. Ji sužinos, kad turi ypatingų galių...