"Jūs meiles balandeliai, galėjot ir greičiau, beldžiausi ir jokio atsakymo" suurzgė Conor. Pajudėjome miško link . "Kas iš jūsų budi dešinej puseje?" Paklausė Conor. Mark pakelė ranka. "Eisi su manimi" tarė. "Ei, tu raminkis aš su juo jos nepalinksiu" "Mark, viskas gerai" "Ok pradedam judėti " pratarė Jacob. Mes su J pajudėjom link kairės, o jie link dešines. Begom gerų 10 minučių kol jis ištarė nors vieną sakinį: "Sara Macklein vilkė, kas galėjo pagalvoti" nusijuokė. "Jacob Kelvin vilkas, kas galėjo pagalvoti" pavarčiau akis. "Ir dar su Maiku, kur ritasi pasaulis" Perverčiau akis. Abibėgom kairiąją miško dali ir susitikome su vaikinais. Pasivertėme žmonėmis. "Ryt 9.00h bendrąjame kambaryje." Conor. J su C paliko mus vienus ir mes pradėjome eiti link pagrindines mūsų bazės. Prie įėjimo susitikau Lauren. "Lauren, jis čia" "Einam greičiau visa papasakoji" "Iki Mark" pamojavau ir mes pasileidome link Lauren kambario. "Aš negaliu! Kodėl būtent jis" Tai viskas nuo pradžių. Jacob yra mano buvęs vaikinas-draugas. Su juo praleidau geriausius 4 menesius savo gyvenime. Mūsų santykiai buvo pernelyg keisti, pradžioje jis darė viską kas man patiko, praleido laika su manimi kas ir buvo svarbiausia, tačiau paskui J tapo grubus, nesivaldydavo, dingdavo lyg į vandenį, nepasirodydavo mokykloje ar futbolo treniruotese. Nebūtų Jacob mokyklos pažiba jei neišduotu savo merginos su kitomis. Bent jau taip man tikino kitos mokyklos merginos. Tad aš viska baigiau paprasta sms žinute, o atsakymo niekada negavau. Visa mokykla kalbėjo apie tai, prasidėjo patyčios, mama pastebėjo mano depresija ir papasakojo jog turiu vilkų kraujo. Taip ir sugalvojau tapti vilke. "Kaip jis drįsta" Sušuko Lauren. "Jis čia gyvens visa savaite" atsidusau. "Gal tesiog reikia viska pamiršti, tačiau niekada neatleisiu! Ne už ka, per jį... aš žalojau save" Bandžiau nepravirkt "Bet tada atsirado Mark kuris sugražino pasitikėjima į vaikinus" "Ramiai..viskas bus gerai, laikykis atokiau nuo jo" atsidusau ir paskendau Lauren glebyje. "Bet blogiausia jog jis tikrino mano prisiminimus, jis mate visa mano skausma" "Tu neverta to skausmo gal jis tai supranta tačiau bijo atsiprašyti?" "Nemanau, bet tikiuosi. Aš jo visdar pasiilgau..."
Atsikėliau Lauren kambaryje. Pagriebiau mobilųjį ir 9.40h. Jūs juokaujat. Pavelavau! Atsikėliau Lauren dar miegojo. Pabudinau ją ir nupėdinau į savo kambarį susiruošti pusričiams.Kadangi jau ir taip nespėčiau neskubėdama Nusiprausiau ir nusivaliau veida miceleriniu vandeniu. Šiandien mano comfy šeštadienis, tad užsidėjau šilta megztinį, treningus ir susirišau plaukus į kuoda. Nuėjau į virtuve ten manęs laukė mergina. "Comfy šeštadienis?" nusijuokė mergina. "O taip! " sušukau ir pratrūkome juokais. "Tau valgyti jau paruošiau sėsk prie valgomajo baro" "Dėkui Lauren" Nusišypsojau ir paėmus mobiluji įamžinau pusryčius.
•Instagram•
اوووه! هذه الصورة لا تتبع إرشادات المحتوى الخاصة بنا. لمتابعة النشر، يرجى إزالتها أو تحميل صورة أخرى.
Sara Macklein: Morning☀️ Liked by: @LaurenP and 269 others Coments: Yummygirl: Looks soo good👌 Taraket:I miss you! And 7 others
————————— Pusryčiavau toliau kol: "Sara tu rimtai?" Conor atsuko mane 180 laipsniu baro kede jog dabar žiūrėčiau į jį. "Kita kartą neveluok" "Kaip skaniai atrodo" išlindo Mark. "Bet tu negausi" nusišaipiau. "Pažiūrėk kas ten!" parodė į lango puse."Apgavau" ir iš mano lėkštes pagriebe avocado toast. "Ei!!!" Sušukau ir pasileidau bėgti paskui Mark. "Begiojome po nama kaip maži vaikai. Kol nenuaidėjo skambutis į duris. "Atidarysiu" šuktelejau. Atidariau duris ir išvydau sesute su tėvais. "Sese" Mažylė puolė į glėbį. "Jau grįžai?" Pažvelgiau į mergaite,o ji linktelėjo. Apsikabinau su tevais. Ir atsisveikinau. "Jacob" sesute pastebėjo žmogų esantį už manęs. Atsisukau. Jacob pakėle Emile ir apsisuko ratu. "Kokia tu jau didelė" Jake (sutrumpintai) apkabino Emile ir žvilgtelėjo į mane. "Jūs vėl kartu?" paklausė tačiau man nespėjus atsakyt atsakė vaikinas. "Ne, aš greitai važiuosiu namo" Tiesa Emilėi labai patiko Jacobas. "Tu čia gyveni?" paklausė merginos. Ji linktelėjo ir dar karta apkabino vaikiną. "Emile eik išsikrauk lagamina duok užnešiu į viršų" pakėliau lagamina, tačiau pajaučiau šilta ranką ant manosios. Per kuną perejo drebulys. "Duok užnešiu" "Nerei.." tačiau mane pertrauke. "Užnešiu" Pakėle balsa. Aš suvirpėjau iš baimės. "Atleisk" sušvelnęjo balsas, paleidau lagamina ir nusekiau juodaplaukį iš paskos. Padekojau kai buvome viršuje ir jis pasišalino.
