Infinity/H.S.

Chapter 1

                *Kendall pov.*
-Suknista kalė! Manai kad gali kažka padaryti? Tu niekam nereikalinga! Iš vis džiaukis kad vis dar tave išlaikau!- girdėjau pikta Tonio riksma.
-Tu negali su manimi taip elgtis! Aš nekalta kad tau taip nesiseka!- atrėkiau atgal. Ir iš kart pasigailėjau, pajutau smūgį iš kėdės kojos kuria jis laikė prieš tai. Pajutau stipru skausma nugaroje.
-Ka pasakei?! Tik per tave man ir nesiseka, jei ne tu viskas būtu gerai!-
-Tai kam mane nusipirkai jei aš tokia bloga?-
-Tu nesuprasi... Tiesiog pamatęs tave, užsimaniau tave paturėti po savimi... Ir manau norėčiau to dabar.-Pasakė jis, braukdamas savo ranka man per koja ir aukštyn. Staigiai trenkiau jam per ranka ir jį pastūmiau tolyn nuo savęs.
-Patrauk savo šlykščias rankas, Toni!-
-Taip ir žinojau kad tu esi tik niekam tikus kalė.- po jo žodžiu pajaučiau dar viena smūgį kuris mane patiesė ant žemės. Išgirdau tolstančius žingsnius ir lauko duru trenksma. Jis išėjo. Nusivaliusi ašaras, kuriu prieš tai nepastebėjau, lėtai atsistojau ir pažvelgiau į laikrodį, jis rodė 23:57val. Tai reiškia kad Tonis grįš tik paryčiais. Turbūt daugumai kiltu mintis kodėl aš nepabėgu nuo jo. Tai dėl to kad neturiu kur, tėvai mane pardavė, draugu ar giminiu čia neturiu, nes prieš atsikraustant pas Tonį gyvenau Amerikoje, o dabar čia, Londone. Kadangi turiu daug laiko nusprendžiau nueiti į duša ir truputį pamiegoti. Po dušo atsigulus į lova jaučiau kaip mane po truputį pasiglemžia miegas.

Išgirdau duru rakinimo garsa, ir Tonio balsa.
-Užeikite vaikinai!- lėtai pakėliau galva ir pažiūrėjau į laikrodį ant naktinio staliuko, kuris rodė kad dabar yra truputis po keturiu. Išgirdau žingsnius link kambario. Prasidariums durims stengiausi neišsiduoti kad nemiegu. Staiga pajaučiau smūgį į šona, staiga pakėlusi galva supratau kad jis į mane metė bata.
-Kendall eime susipažinsi su mano draugais.-pasakė Tonis.
-Net nesvajok. Ir išsivesk juos iš čia.- atsakiau, padėdama savo galva atgal ant pagalvės.
-Tu dar atsikalbinėsi prieš mane?!- su tais žodžiais pajaučiu kaip esu pagriebiama už plauku ir tempiama link duru. Staiga jis nustojo mane tempęs ir pradėjo spardyti, bei daužyti kumščiais. Bandžiau apsiginti bet nelabai ka galiu padaryti savo kūdom rankom.
-Supista, nedėkinga, kekšė.-Su tais žodžiais jis daužė mane vis stipriau.
-Paleisk mergina!- išgirdau pikta vaikino balsa.

Taigi pabandžiau kažka parašyti, tikiuosi bus skaitančiu!xx