Infinity/H.S.

Chapter 5

                     *Harry pov.*
Šūdas! Ne pats geriausias laikas kad FTB seka mūsų veiklą. Už daugiau nei savaitės vyks didžiausias narkotikų sandėris, ir jei federalai pradėjo sekti mus dabar, tai reiškia kad jie žino, ir kad mano gaujai gręsia pavojus.
-Fuck!- sušukau.
-Iš kur jie žino?! Ką?! Juk mes kaip visada dirbom slaptai?!!- piktai paklausiau Josh.
-Tai Rick, jo pakalikai paskundė.-
-Rick? Juk jis mūsų partneris. Ir vienas iš stambiausių prekeivių.- nesupratęs pasakiau.
-Taip. Tai dėl Emos.-
-Emos, jo žmonos?-
-Buvusios, prieš porą savaičių ji buvo išprievartauta ir nužudyta naujos gaujos, ir Rick mano kad tai mūsų darbas, todėl ir keršija.-
-Ką? Juk visi žino kad mes neliečiame merginų, pranešk jam užuojautą ir pasakyk kad ne mes tai padarėm.-
-Jau bandžiau, jis įsitikinęs kad tai mūsų darbas, ir nesustos kol mūsų gauja nebus išžudyta, mano žiniomis jis pirma taikysis į tave, ir už pusės valandos jis puls tavo butą, todėl tu turi likti čia.-
-Ką?! Ten Kendall siūsk vyrus į mano butą kuo greičiau, aš važiuoju ten.- supanikavau ir greit sėdau į automobilį ir judėjau namo. Rick negali sužinoti apie Ken, jis taikysis į ją, kaip sakoma akis už akį, ir jei jis tikrai mano kad mes tai padarėm Emai jis bus įsiutęs, ir pasiruošęs padaryti bet ką kad pakenktų man ir mano gaujai.

                       *Kendall pov.*
Per miegus išgirdau kaip kažkas atidaro duris. Tyliai pakilau nuo lovos ir įsiklausiau.
-Kendall!- išgirdau Harry balsą. Išlindau iš kambario ir mano akys susidūrė su garbaniaus akimis, jis pamatęs mane atrodo apsidžiaugė.
-Tu čia... Tau viskas gerai?- paklausė susijaudinęs vaikinas.
-Taip, juk tu mane čia palikai kur aš daugiau galėčiau būti?- pasakiau pasimetusi.
-Nesvarbu, mes turime dingti iš čia.- pasakė jau rimčiau.
-Am.. Gerai.-
-Eime.- tai pasakęs Harry paėmė mane už rankos. Įsėdus į mašiną vaikinas apsidairė aplink, tuo metu į požeminę eikštelę įvažiavo dvi mašinos. Harry pamatęs tas mašinas atsisegė saugos diržą ir atidarė dureles.
-Palauk manęs čia, gerai?-
-Gerai.- man atsakius jis išlipo ir nuėjo link tų mašinų. Iš vienos mašinos išlipo 4 man jau matyti vaikinai, juos mačiau Tonio bute, jie buvo su Harry. Jie kažką kalbėjo labai įtemtai. Harry buvo piktas ir rėkė ant jų, aš susigūžiau sėdynėje. Harry apsisukęs pradėjo eiti atgal link mašinos. Jam įsėdus į mašiną aš susigūžiau dar labiau. Vaikinas užkūrė automobilį ir išvažiavo iš eikštelės. Visą kelią tylėjome, pravažiavus miestą ir įvažiavus į mišką pradėjau nerimauti. Harry tai pastebėjo ir sustabdė automobilį šalikelėje. Jo ranka atsirado ant mano kojos ir aš sudrebėjau.
-Kas yra?- jis paklausė ramiai.
-Nieko.- pasakiau trumpam atsisukus į vaikiną.
-Nebijok manęs, aš tau nieko nepadarysiu.- pasakė jis.
-Kur mes važiuojame? Ar tu mane čia paliksi?-
-Ką? Ne, Ken, mes važiuojame į mano sodybą, nes reikėjo išvykti iš miesto.-
-Ken?- sukikenau.
-Um, atleisk Kendall.- nuleido galvą jis.
-Ne, gerai ir Ken, niekas manęs taip nevadino.- pasakiau ir su pirštais pakėliau jo galvą už smakro. Jis pažiūrėjo į mane ir pradėjo artėti su savo veidu link manojo.
-Galiu?- paklausė jis pašnibždom.
-Taip.- atsakiau ir pajaučiau jo lūpas ant savųjų. Bučinys darėsi vis gilesnis. Perlipau ant jo sėdynės neatitraukdama lūpų. Jo rankos nuslydo iki mano užpakaliuko ir spustelėjo jį. Pro mano lūpas prasiskverbė aimana. Paėmiau už jo marškinėlių apačios ir kėliau į viršų. Nuėmus jo marškinėlius pamačiau jo išmargintą krūtinę ir ištreniruotą presą. Pirštų galais perbraukiau nuo kaklo žemyn. Jis jau norėjo nuimti mano megztinį bet aš jį sustabdžiau.
-Atleisk aš negaliu.-

556 žodžiai!